preloader
Atgal į viršų

Naujasis ir senasis Kaunas

Nuo 18 asmeniui

Maršrutas: Vilnius – Kaunas.

1 dienos ekskursija.

Nurodyta kaina taikoma  grupems nuo 10 žmonių.

Kas įskaičiuota: Gido paslaugos.

Transportas, maitinimas, apgyvendinimas ir kitos paslaugos – už papildomą mokestį.


Anksti ryte vykstame į Kauną. Ekskursiją pradedame Senamiestyje, prie Kauno Pilies. Santakos parkas, Šv. Jurgio bažnyčia. Po to einame prie Rotušės, Aplankome Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus Katedrą; Perkūno namas, Vytauto bažnyčia, Aleksoto tiltas. Vilniaus g. einame link Laisvės alėjos. Trumpas apžvalginis pasivaikščiojimas alėja. Laisvas laikas pietums.

Po pietų lankome M.K. Čiurlionio muziejų. Apžvalginė ekskursija autobusu ir  pėsčiomis po šiuolaikinį Kauną (Autobusų stotis, Nemuno sala su Žalgirio arena, LEZ).


Papildomos paslaugos

Užsakant pasirinktą ekskursiją galime pasiūlyti ir kitas paslaugas, nuostabiam Jūsų laiko praleidimui. Pasirinkus papildomas paslaugas nedelsiant su Jumis susisieksime bei pasiūlysime geriausius galimus apgyvendinimo, transporto ar kitas paslaugas, kurias teikia patikimi mūsų partneriai, tad Jūsų viešnagė tikrai bus nepamirštama!

Naujasis ir senasis Kaunas

Dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries slėnyje įsikūręs antrasis pagal dydį miestas Kaunas – unikalus savo beveik tūkstančio metų istorija, geografine padėtimi bei kraštovaizdžiu. Tai stambus mokslo, kultūros, pramonės, pramogų centras, svarbi kelių kryžkelė Lietuvoje. Čia kryžiuojasi svarbiausi Lietuvos keliai, geležinkeliai. Į Kauną patogu atvykti bet kuria transporto priemone: lėktuvai leidžiasi tarptautiniame Karmėlavos oro uoste, patogu keliauti VIA Baltica automagistrale. Miestas su  įspūdinga, turtinga istorija. Labai žalias. Mieste yra daug saugomų teritorijų, draustinių, kuriuose aptinkami į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti gyvūnai. Gražiausi  miesto parkai – Ąžuolynas, Pažaislio ir Panemunės šilai. Daug didelių ir netgi labai daug mažų muziejų. Įdomiausia Kauno dalis driekiasi Nemuno krantu. Tai Nemuno ir Neries santakoje įsikūręs Senamiestis ir į rytus nuo jo susiformavęs Naujamiestis, išsidėstęs abipus  Laisvės alėjos ir užlipęs ant Žaliakalnio  išilgai Vaižganto bei Kipro Petrausko gatvių.

Senamiestis  – šiuolaikinio Kauno lopšys. Čia yra daugybė architektūrinio paveldo paminklų, kurių raudonieji mūrai daug mena apie praeitį. Viduramžiais gyvenvietė augo aplink XIII a. pab. iškilusią pilį, kuri šaltiniuose minima nuo 1361 m. Plėstis gyvenvietė pradėjo 1408 m. suteikus jai Magdeburgo teises. 1441 m. prekybos kontorą atidarė Hanzos pirkliai. XVII ir XVIII a. Kaunas prisikentėjo nuo priešų antpuolių, nuo maro ir gaisrų.  XIX a. du kartus plėšė Napoleono kariuomenė. 1843 m. Kaunas tapo gubernijos centru. Geležinkelio atsiradimas paskatino darbininkų gyvenamųjų rajonų statybą. 1879 m. Kaunui suteiktas I klasės karinės tvirtovės statusas  (fortai, kareivinės , kiti kariniai statiniai). Tuomet įsigaliojo draudimas statyti aukštesnius nei 2 aukštų namus. XX a. I p. tampa Lietuvos laikinąja sostine, pakito miesto urbanistinė struktūra. Nemuno ir Neries santakoje esanti mūrinė pilis buvo pastatyta XIV a. kryžiuočių antpuoliams atremti. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m. kuomet ji buvo sugriauta kryžiuočių. Strateginės reikšmės neteko po Žalgirio mūšio. Kelis kartus atstatyta. Aikštėje prie pilies granitinė „Kanklininko“ skulptūra simbolizuoja senųjų tradicijų ir istorinio paveldo gyvybingumą. Na o Santakos parke yra gausybė lankytinų vietų: aukuras, kuriame buvo atliekamos pagoniškos apeigos, Popiežiaus kalnelis, kuriame 1993 m. mišias laikė popiežius Jonas Paulius II, Jono Pauliaus II statula ir kt.

Rotušė. Dažnai vadinama „Baltąja gulbe“. Pradėta statyti 1542 m.),  dabartinį pavidalą įgijo  po 1780 m. rekonstrukcijos (arch. Jan Mattekier). Rotušė turi gotikos, baroko, bei ankstyvojo klasicizmo bruožų. Viduramžiais Rotušė buvo Kauno centru, aikštėje veikė pagrindinė turgavietė. Aplink aikštę matosi turtingų pirklių ir miesto valdžios atstovų raudonų plytų namai (XV-XVI a.)  Po paskutinės rekonstrukcijos 1970 m. Rotušėje įsikūrė Santuokų rūmai.

Šv. Apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedra bazilika – tai vienintelė gotikinė bazilikinio stiliaus bažnyčia. Po rekonstrukcijų įgavo renesanso ir baroko bruožų. Katedra turi 9 altorius, zakristija perdengta krištoliniais skliautais. Pietinėje sienoje yra kunigo, poeto J. M. Maironio kapas. Taip pat čia palaidotas pirmasis Lietuvos kardinolas Vincentas Sladkevičius. Nepaprasto grožio, vienintelis iš 9 išlikusių medinių drožybinių altorių, – paauksuotas Švč. M.Marijos ėmimo į dangų altorius (XVII a.).

1864 m. iš Varnių į Kauną perkėlus  Žemaitijos vyskupijos centrą, prie Šv. Jurgio bažnyčios pradėjo formuotis architektūros kompleksas, kuriam dar priklauso  arkivyskupijos kurijos, bei kunigų seminarijos pastatai.

Vytauto bažnyčia (XV a.). Tai vienas iš pirmųjų mūrinių gotikinių statinių Kaune. Ir viena mylimiausių kauniečių bažnyčių. Priklausė Pranciškonų vienuoliams. Čia palaidotas rašytojas kanauninkas J. Tumas – Vaižgantas.

Netoli Jėzuitų bažnyčios ir vienuolyno stūkso Perkūno namas – nepaprastai originalus ir įspūdingas gotikinio stiliaus pastatas. Manoma, kad namas pastatytas XV a. II pusėje, apipintas istorijomis apie Hanzos bendruomenės pirklius bei XIX a. sienoje rastą Perkūno statulėlę. Dabar Perkūno namas priklauso Jėzuitų gimnazijai, viduje įrengta A. Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos ekspozicija, rengiamos  parodos, organizuojamos  teatralizuotos ekskursijos, tradicinių amatų dirbtuvėlės. Greta Maironio literatūros muziejaus įsiterpęs  namas Rotušės 14 akį patraukia istorinių formų architektūra, bei žaismingu bokšteliu iš kiemo pusės. Atminimo lenta mena, kad 1925 -1940 m. čia gyveno Lietuvos steigiamojo seimo narys, žymus finansininkas ir kunigas Vladas Jurgutis. Jis – pirmasis Lietuvos banko valdytojas. Svarbiausias V. Jurgučio nuopelnas  –  savos finansinės sistemos sukūrimas, lietuviškos valiutos lito įvedimas 1922 m.

Vilniaus g. yra pati gražiausia senamiesčio gatvė, skirta tik pėstiesiems. Dauguma pastatų likę iš 16 a., kai kurie rekonstruoti. Net unikalios telefonų būdelės rodo, kad  jūs einate gatve, kuri jungia senąjį ir naująjį miestą.

Laisvės alėja – 1,7 km ilgio gatvė, bulvarinio tipo, skirta tik pėstiesiems, jungia svarbiausias miesto dalis – Senamiestį ir Naujamiestį. XIX a. suformuotos alėjos pradžia ir pabaiga tiksliai atitinka rytų ir vakarų kryptį. Pagrindinės Naujamiesčio įžymybės telkiasi Laisvės alėjoje ir abipus jos: Kauno muzikinis teatras, Centrinis paštas – Laisvės al.; Lietuvos banko rūmai, Maironio g.; Vytauto Didžiojo muziejus, Laisvės paminklas – K. Donelaičio g.;  M.K. Čiurlionio galerija,  A. Žmuidzinavičiaus muziejus,  Velnių muziejus – Putvinskio g.  Laisvės alėjos perspektyvą uždaro Įgulos (Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia (arch, K. Limarenka).

UNESCO dizaino miestas. Kaunas tapo pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, gavusiu 2015 m. UNESCO dizaino miesto statusą. Dizaino miestai priklauso Kūrybinių miestų tinklui, kurį UNESCO įkūrė 2004 m. Be to, Kaunas siekia, kad jo tarpukario architektūra būtų įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) yra 534 ha užimanti pramoninės plėtros teritorija, kur klientams yra nustatytos mokesčių, muitų, kvotų lengvatos ir specialios veiklos taisyklės, siekiant sudaryti investuotojams palankesnes veiklos sąlygas. Kauno LEZ įsteigta 1996 m., o pirmi klientai atėjo tik 2004 m. Tai labai moderni zona, puikiai sutvarkyta, ir bendra įsteigtų bendrovių investuota suma – 680 mln. eurų.

Užpildytas tik ketvirtadalis visos teritorijos. Gera miesto geografinė padėtis bei pramonės tradicija. Tai pramonės ir technologijų miestas , todėl ir orientuojamasi į tokio profilio kompanijas. Dabar – 34 investuotojai. Perspektyviniai planai – sujungti LEZ ir Kauno oro uosto teritorijas. Darbuojasi apie 5 tūkst. darbuotojų. Kaune yra stiprios techninio profilio mokslo įstaigos. Šiuo metu čia veikia tokio profilio įmonės: baldų pramonė, medicinos įrangos, elektronikos gamintojai, logistika.

Ją vadina „pramonės stebuklas šalia Kauno“. Yra Karmėlavoje, netoli oro uosto. Kauno LEZ išgyvena aukso amžių. Čia įsikūrė ne tik Lietuvos įmonės, bet ir pasaulinės korporacijos (automobilių pramonės gigantai) Helia, Continental; sveikatos priežiūros priemonių gamintojas Hollister. Kaunas turi industrinį potencialą – tai ir padėjo pritraukti investuotojus.  Grįžta daug emigrantų.

Čia kryžiuojasi svarbiausi Lietuvos keliai, geležinkeliai. Į Kauną patogu atvykti bet kuria transporto priemone: lėktuvai leidžiasi tarptautiniame Karmėlavos oro uoste, patogu keliauti VIA Baltica automagistrale.

Kaunas pagrįstai didžiuojasi savo Tarpmiestine autobusų stotimi, nes panašios nerasite nei Lietuvoje, nei Rytų Europoje. O juk tai miesto vizitinė kortelė..2017 m. atidaryta už 9 mln. EUR rekonstruota  didžiausia ir moderniausia Lietuvoje autobusų stotis. Be įprastų bilietų pardavimo kasų veikia ir savitarnos terminalas, įrengta daug informacinių ekranų, naujovė – „drive „ paslauga. Siuntas autobusais atiduoti ar pasiimti galima neišlipant iš savo automobilio. Daug modernių kavinių, restoranų, parduotuvių.

Žalgirio arena – tarptautinio lygio uždaras sporto kompleksas Kauno mieste Nemuno saloje (salos ilgis – 1,5 km, plotas – 30 ha) – viena didžiausių arenų  Baltijos šalyse. Pastatyta už ES paramos lėšas. Atidaryta oficialiai 2011m. Gali tilpti iki 15 000 žiūrovų. Pakabintas didžiausias informacinis kubas Baltijos ir Skandinavijos šalyse, o visą arenos salę juosia 262 m LED ekranų juosta. Ši erdvė lengvai pritaikoma ir mažesniems renginiams. Joje vyksta koncertai, spektakliai, kamerinės muzikos vakarai, sporto rungtynės. Rengiami ir privatūs vakarai, muzikos apdovanojimai. Čia koncertavo tokios pasaulinės muzikos žvaigždės kaip Lenny Kravitz, Sting, Zucchero, James Blunt ir kt.

Kaune  – projektų užbaigimo laikotarpis. Užbaigiami Laisvės alėjos, Vienybės aikštės  rekonstrukcijos, Šv.. Mykolo Arkangelo (įgulos) bažnyčios atnaujinimo darbai. Miestas labai gražėja – Tvarkomi Senamiesčio zonos bei vystoma miesto infrastruktūra, įdėjimai į gyvenimo gerinimą, grožį labai atsiperka. Baigiami didesni projektai.  Virsmo metai – 2020. Miestas investuoja į gražėjančią aplinką – šaligatvius, medžius, takų pritaikymą šeimoms ir pan. tuo daugiau grąžos gauna pritraukdamas naujus projektus ir gyventojus. Intensyvi modernių biurų plėtra. 3 strateginės kryptys: Naujamiestis, Savanorių pr., Jonavos g.