preloader
Atgal į viršų
Čiurlionio keliu Nuo 60 asmeniui

Čiurlionio keliu

Nuo 60 asmeniui

Maršrutas: Vilnius – Varena – Druskininkai – Kaunas – Plungė – Rietava.

3 dienų kelionė.

Nurodyta kaina taikoma  grupems nuo 10 žmonių.

Kas įskaičiuota: Gido paslaugos.

Transportas, maitinimas, apgyvendinimas ir kitos paslaugos – už papildomą mokestį.


1 diena

Vykstame į Senąją Vareną, miestą kur gimė M.K. Čiurlionis. Menų mokykla, atminties akmuo (1988 m., skulpt. Egidijus Penkauskas), Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia ir simbolinę Angelo skulptūrą. Iš Varėnos keliaujame į Druskininkus. „Čiurlionio kelias“ –  kelio dešinėje pusėje, pavieniui arba grupėmis išsidėsčiusios, stovi medžio skulptūros,  stogastulpių ansambliai. Taip 1975 m. įgyvendintas Lietuvos tautodailininkų sumanymas pagerbti M. K. Čiurlionį.  Įsikūriame viešbutyje. Poilsis ir pietūs. Po pietų lankome M.K. Čiurlionio memorialinį muziejų.  1878 m. Druskininkuose  įsikūrė Čiurlionių šeima. Gyvendamas su tėvų name, menininkas daug tapė, sukūrė simfoninė poemą „Miške“.  Šiame namelyje vasarą vyksta fortepijono muzikos koncertai.  Minint  garsiojo menininko 100-metį parke atidengtas skulptoriaus  V. Vildžiūno paminklas, o šalia muziejaus 2007 m. – skulptūra „Šaulys“ (skulpt. V. Narutis). Laisvas laikas.  Nakvynė viešbutyje.

2 diena

Pusryčiai. Vykstame į Kauną. Ten lankome M. K. Čiurlionio nacionalinį dailės muziejų. Pėsčiomis pasivaikštome po Laisvės alėja. Laisvas laikas pietums. Po pietų – ekskursija Senamiestyje. Poilsis, vakarienė.

3 diena

Pusryčiai. Lankome Plungėje esančius M. Oginskio rūmus ir dvaro teritoriją su parku. Čiurlionio remėjas suteikė jaunam genijui galimybę mokintis rūmų orkestre ir groti jame. Su orkestro muzikantais teko koncertuoti Rietave, Rygoje. Vykstame į Rietavą. Lankome Oginskio rūmus su Žiemos sodu, Čiurlionis čia taipogi grojo su orkestro muzikantais.

Vakare grįžtame namo.


Papildomos paslaugos

Užsakant pasirinktą ekskursiją galime pasiūlyti ir kitas paslaugas, nuostabiam Jūsų laiko praleidimui. Pasirinkus papildomas paslaugas nedelsiant su Jumis susisieksime bei pasiūlysime geriausius galimus apgyvendinimo, transporto ar kitas paslaugas, kurias teikia patikimi mūsų partneriai, tad Jūsų viešnagė tikrai bus nepamirštama!

Čiurlionio keliu

Patį ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje palikęs kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra unikalus kūrėjas Europos meno istorijoje.

Tarp žymiausių jo muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“. Iš dailės darbų populiariausi: „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, Piramidžių ir Žvaigždžių sonatos. Jis iš viso sukūrė apie 350 įvairių muzikos kūrinių ir apie 300 dailės, grafikos darbų. Be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Jo užrašų sąsiuviniai iš studijų Varšuvoje laikų atskleidžia domėjimąsi geologija ir istorija, chemija ir geometrija,  fizika ir astronomija, astrologija ir senovine mitologija, senosiomis ir moderniomis kalbomis, filosofija, rytų ir vakarų religijomis.

Čiurlionio tapyboje susilieja XIX – XX a. sandūroje vyravusios meno srovės – simbolizmas, romantizmas, secesija,  atsiranda ir naujos meno krypties – abstrakcionizmo – užuomazgos. Kai kurie menotyrininkai Čiurlionį vadina abstraktaus meno pradininku ir lygina jo kūrybą su V. Kandinskio, A. Beklino, E. Munko darbais. Čiurlionio paveiksluose labai savitas erdvės suvokimas, paveikslai nutapyti lyg iš paukščio skrydžio. Paveikslams suteikiamas kosminio regėjimo, gilaus vidinio susikaupimo atspalvis. Dailininką domina visatos radimosi, jos sandaros, pasaulį valdančios dvasios klausimai, gamta ir jos ciklai, žmogaus gyvenimo prasmė.  Beveik visas Čiurlionio kūrybinis palikimas sukauptas M.K. Čiurlionio dailės muziejuje: 220 tapybos darbų, 52 grafikos kūriniai, daugiau kaip 700 piešinių, muzikos kūrinių, rankraščių, laiškų. Pirmojo pasaulinio karo metais paveikslai buvo saugomi Maskvoje poeto Jurgio Baltrušaičio bute, o per II pasaulinį karą – Lietuvos banko seife. Atkūrus nepriklausomybę, pradėta kviesti Čiurlionio paveikslus rodyti įvairiose parodose.: Berlyne, Briuselyje, Tokijuje, Bonoje, Paryžiuje.

Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus. (Putvinskio g. 55). 1930 m. suprojektuoti naujieji muziejaus rūmai (autoriai V. Dubeneckis, K.Reisonas, K Kriščiukaitis). Čia yra vienintelė vieta, kur sukauptas beveik visas įžymaus lietuvių dailininko, kompozitoriaus M.K. Čiurlionio kūrybinis palikimas. M.K. Čiurlionio galerijoje eksponuojami menininko tapybos ir grafikos darbai. Muzikos salėje galima pasiklausyti jo muzikos kūrinių įrašų. Čia organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai: koncertai, knygų pristatymai, edukacinės programos.   Nacionalinis M.K. Čiurlionio muziejus, žiūrint iš toliau – primena karūną: simbolizavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto karūną; dažnas M.K. Čiurlionio paveikslų simbolis taip pat yra karūna.

Čiurlionio namai Vilniuje. 1995 m. rugsėjo 24 d. Vilniuje Savičiaus g. 11 buvo atidaryti Čiurlionio namai, kur 1907-1908 m. anuomet Šv. Andriejaus g. 11 po studijų Varšuvos dailės mokykloje į Lietuvą sugrįžęs M. K. Čiurlionis nuomojosi 17 m2 kambarį. Šiandien čia jau daugiau kaip 20 metų veikia dailininko ir kompozitoriaus atminimo ir pažinimo centras.

K. Čiurlionio memorialinis muziejus. Čiurlionių šeimos namai, 1963-aisiais tapę M. K. Čiurlionio memorialiniu muziejumi. kviečia lankytojus į ekspoziciją „M. K. Čiurlionis: saulės ratu“. Čia nuotraukose sukoncentruoti M. K. Čiurlionio biografijos faktai – didžiojo menininko ėjimo į profesionaliąją kūrybą pradžia. Akį traukia Čiurlionių šeimos fisharmonija, Mykolo Oginskio M. K. Čiurlioniui dovanotas pianinas, pirmieji autoriniai M. K. Čiurlionio tapybos darbai, M. K. Čiurlionio kūrybos kambarėlis, M. K. Čiurlionio paletė bei autentiškas pianinas, kuriuo Varšuvoje studijų metais skambino kompozitorius. Muziejuje taip pat galima pamatyti ankstyvuosius ir vėlyvojo laikotarpio dailininko darbus.

Čia rengiamos parodos, skamba fortepijoninės muzikos koncertai, rodomi filmai, aplanko mokslinis M. K. Čiurlionio studijų žodis. Muziejuje galima įsigyti M. K. Čiurlionio kūrinių, reprodukcijų, natų, muzikos įrašų, knygų, meno albumų, parodų katalogų, suvenyrų.

M.K. Čiurlionis gimė Varėnoje 1875 m. (dabar  – Senoji Varėna) vargonininko bei chorvedžio  šeimoje. Jis buvo vyriausias iš devynių vaikų. Vaikystę būsimas menininkas praleido Druskininkuose, kur tėvas jį išmokė skambinti fortepijonu ir vargonais. Dainavo chore. 1885 m. baigė liaudies mokyklą. 1889 -1893 m. M. K. Čiurlionis gyveno Plungėje, M. Oginskio dvare mokėsi groti orkestro mokykloje. Tapo orkestro fleitininku, su juo koncertavo Palangoje, Rietave, Rygoje.

Remiamas M. Oginskio, studijavo Varšuvos muzikos institute fortepijono ir kompozicijos klasėje. Be specialybės, M. K. Čiurlionis dar mokėsi astronomijos, filosofijos, numizmatikos. Baigęs studijas , gavo pasiūlymą tapti Liublino muzikos mokyklos direktoriumi, tačiau atsisakė ir pasirinko muzikos kūrėjo tobulinimosi kelią. 1901 – 1902 m.  M. Oginskio remiamas  tobulinosi Leipcigo konservatorijoje.  Be specialybės, jis daug laiko skyrė visapusiškam lavinimuisi. Tuo metu pradėjo kurti muzikinius neoromantinius kūrinius. Tada sukurta ir simfoninė poema „Miške“.  Nuo 1902 – 1904 m. gyveno Varšuvoje ir mokėsi piešimo. Nutapė septynių paveikslų ciklą „Laidotuvių simfonija“.  1905 m. vasarą atostogavo prie Juodosios jūros, keliavo po Kaukazą, tapė. 1906 m. gyveno Druskininkuose, harmonizavo lietuvių liaudies dainas. Laiške broliui Povilui rašė, kad  yra nusprendęs „visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai“. M. K. Čiurlionis dalyvavo įvairiose parodose Lenkijoje, Sankt-Peterburge. Surengė I dailės parodą Vilniuje ir pats joje eksponavo savo kūrinius (ciklas „Pasaulio sutverimas“, „Audra“, triptikas „Rex“ ir kt.).  1907. m. užbaigė simfoninę poemą „Jūra“. Rudenį persikėlė gyventi į Vilnių, kur susipažino su rašytoja Sofija Kymantaite. Pasinėrė į visuomeninę, chorinę, kūrybinę veiklą. 1908 m. Druskininkuose nutapė „Žalčio“ ir „Vasaros“ sonatas, diptiką „Preliudas“, „Fuga“. 1908 m. liepą su sužadėtine S. Kymantaite praleido Palangoje. Daug tapė. Sužadėtiniai lankėsi pas Sofijos dėdę dekaną Vincą Jarulaitį Plungėje, vėliau  abu važiavo į Druskininkus.  1909 m. Šateikiuose, netoli Plungės pora susituokė. Po to abu išvyko į Sankt-Peterburgą. Po to vėl Druskininkai. O tų pačių metų liepą, gyvendamas su Sofija Plungėje, nutapė apie 20 paveikslų („Aukuras“, „Angelėliai“, „Lietuviškos kapinės“ir kt.).  Nuolatinė įtampa ir skurdas alino rašytojo sveikatą. Didžiausią dalį  savo paveikslų dėl skurdo dailininkas tapė ant popieriaus. Gruodžio mėnesį įtemptas kūrybinis darbas  ir nuolatiniai nepritekliai palaužė M.K. Čiurlionio sveikatą. Gydėsi. Sveikata pagerėjo. Bet 1911 m. susirgo plaučių uždegimu ir mirė.

„Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas.”   (M.K. Čiurlionis)

„Meilė – tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas.” (M.K. Čiurlionis)

„Laikas – tai labai svarbi poema, tik man orkestro grojama. Kažkas man trukdo klausyti – nieko negirdžiu. O gaila, kompozicija eina vis toliau, galbūt netrukus pasibaigs. Tai, ko neišgirdai, – pražus. Ta kompozicija – tai gyvenimas, ir ji tik vieną kartą būna grojama.” (M.K. Čiurlionis)

„Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse.”  (M.K. Čiurlionis)

Čiurlionio kelias  – memorialinis medinių skulptūrų ir stogastulpių ansamblis, įrengtas palei plento  (Varėna – Gardinas)  atkarpą Varėna–Druskininkai. Ansamblį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šimtųjų gimimo metinių proga 1975–1976 m. sukūrė Perlojoje stovyklavę 26 tautodailininkai. Taip įgyvendintas Lietuvos tautodailininkų sumanymas pagerbti M. K. Čiurlionį.  Žymiausi medžio drožėjai, kalviai ir tapytojai bendromis jėgomis sukūrė daugybę kūrinių, kurie jau ketvirtą dešimtį puošia kelią nuo Senosios Varėnos iki Druskininkų. Ansamblio tema – galimybė pažinti, gilintis į M. K. Čiurlionio asmenybę ir kūrybą.