Kauno traukos paslaptys

Kauno traukos vizualinės ir dvasinės paslaptys

Kaunas – netikėtų atradimų, vizualinės ir dvasinės inspiracijos miestas. Kaunas traukia savo grožiu ir dvasia. Jame labai harmoningai persipina laiko akcentai, architektūrinių stilių įvairovė stebina savo organiškumu, ir viskas taip natūraliai nugula gamtiniame kalvotame fone. Iš viduramžių atėjusios istorijos peripetijos ir gotikinis raudono mūro Senamiesčio fonas, patraukli geografinė padėtis – Nemuno ir Neries santaka – visas šitas kontekstas kuria žavią miesto istoriją. Yra daug didelių muziejų ir  gausybė mažų muziejų. O tai – kultūros sankaupa, kuri auklėja žmogų, puošia miestą. Juk M. Čiurlionio muziejaus fasadas yra pusapvalės karūnos formos, ir tai – karalių karūną, genijaus karūna! Kaune yra sukauptas beveik visas šio dailininko ir kompozitoriaus kūrybinis palikimas. Galima sakyti, kad Kaunas – savotiškas Lietuvių literatūros ir literatų, rašytojų aukso fondo muziejus po atviru dangumi. Be galo daug Lietuvos išsilavinusių žmonių, inteligentų čia gyveno tarpukariu, ypač Žaliakalnyje.  Dar vienas aspektas, sužavėjęs pasaulį – Kauno tarpukario modernistinė architektūra, kuri 2015 m. tapo Pasaulinio UNESCO paveldo kategorijos „Dizaino miestai“ dalimi.

Kaunas – labai  žalias miestas, išsidėstęs ant kalvų, su daugybe parkų, tokių kaip Santakos, Girčiupio, Dainavos ir kt. Tačiau didžiausią istorinę ir kultūrinę vertę turi išlikę senieji dvarų parkai:  Aukštosios Fredos dvaro parkas, Ąžuolyno parkas ir Pažaislio parkas.

Pažaislio vienuolyno ansamblis. Prie Kauno marių stovi vienas puikiausių Šiaurės Rytų Europoje brandžiojo baroko šedevrų – Pažaislio Šv. M. Mergelės Apsilankymo bažnyčia ir vienuolynas. Ypatinga aura apgaubia šį ansamblį, kai prieš bažnyčios fasadą susėda orkestras, suskamba muzika ir prasideda Pažaislio muzikos festivalis. Šventovę Kauno pakraštyje vienuoliams kamalduliams XVII a. pastatė LDK kancleris Kristupas Pacas. Pažaislio kompleksą sudaro monumentali su šešiakampiu kupolu bažnyčia, prie jos iš vakarų pusės prisišlieja svečių namai ir kiti bendros paskirties pastatai, bei didžiulis aptvertas sodas su atsiskyrėlių nameliais. Jų būta 13, išliko 3. Ansamblio projekto autorius – italų architektas G. B. Frediani, po jo statybą prižiūrėjo Pietro bei Carlo Putini. Bažnyčia pašventinta 1674 m. Daugumą tapybos scenų, puošiančių bažnyčią, sukūrė Michelangelo Palloni, dekoravęs taip pat Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčią. Tik kupolą ištapė Giuseppe Rossi. Sienų tapyba pasakoja apie kamaldulių ordino įkūrimą, jo veiklą, ir skirta Marijos išaukštinimo temai, kurią užbaigia kupole nutapyta Marijos vainikavimo danguje kompozicija. Stiuko meistrams vadovavo G.B. Merli. Vienuolynas buvo ne kartą niokojamas, keičiama jo funkcija. Tačiau 1992 m. Pažaislis vėl atiteko Kazimierietėms. Jos 1920 m. buvo čia atvykusios iš JAV ir gyveno čia iki 1948 m.

Popiežius padovanojo K. Z. Pacui Šv. M. Marijos atvaizdą, kuris vėliau ėmė garsėti ypatingomis malonėmis.  Dabartiniu metu šis atvaizdas yra Pažaislio bažnyčioje.

Nemuno ir Neries santakoje esanti mūrinė pilis buvo pastatyta XIV a. kryžiuočių antpuoliams atremti. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m., kuomet ji buvo sugriauta kryžiuočių. Strateginės reikšmės neteko po Žalgirio mūšio. Kelis kartus atstatyta. Aikštėje prie pilies granitinė „Kanklininko“ skulptūra simbolizuoja senųjų tradicijų ir istorinio paveldo gyvybingumą. Na o Santakos parke yra gausybė lankytinų vietų: aukuras, kuriame buvo atliekamos pagoniškos apeigos, Popiežiaus kalnelis, kuriame 1993 m. mišias laikė popiežius Jonas Paulius II, Jono Pauliaus II statula ir kt.

Rotušė. Dažnai vadinama „Baltąja gulbe“. Pradėta statyti 1542 m., dabartinį pavidalą įgijo po 1780 m. rekonstrukcijos (arch. Jan Mattekier). Rotušė turi gotikos, baroko, bei ankstyvojo klasicizmo bruožų. Viduramžiais Rotušė buvo Kauno centru, aikštėje veikė pagrindinė turgavietė. Aplink aikštė matosi turtingų pirklių ir miesto valdžios atstovų raudonų plytų namai (XV-XVI a.)  Po paskutinės rekonstrukcijos 1970 m. Rotušėje įsikūrė Santuokų rūmai. Už Rotušės, aikštės kampe Maironio literatūros muziejus, įrengtas 1936 m. poeto bute, vėliau išplėstas visame pastate. Pagrindinė ekspozicija – Maironio kambariai su autentiškais interjerais ir poeto daiktais, kitose salėse pristatoma lietuvių literatūros istorija. Priešais muziejų atidengtas Maironio paminklas (skulpt. G. Jokūbonis).

Šv. Apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedra bazilika – tai pati didžiausia ir vienintelė gotikinė katedra Lietuvoje. Po rekonstrukcijų įgavo renesanso ir baroko, klasicizmo, neogotikos, neobaroko bruožų Katedra turi 9 altorius, zakristija perdengta krištoliniais skliautais. Pietinėje sienoje yra kunigo, poeto J. M. Maironio kapas. Taip pat čia palaidotas pirmasis Lietuvos kardinolas Vincentas Sladkevičius

Vytauto bažnyčia (XV a.) Tai vienas iš pirmųjų mūrinių gotikinių statinių Kaune. Ir viena mylimiausių kauniečių bažnyčių. Priklausė Pranciškonų vienuoliams. Čia palaidotas rašytojas kanauninkas J. Tumas – Vaižgantas.

Netoli Jėzuitų bažnyčios ir vienuolyno stūkso Perkūno namas – nepaprastai originalus ir įspūdingas gotikinio stiliaus pastatas. Manoma, kad namas pastatytas XV a. II pusėje, apipintas istorijomis apie Hanzos bendruomenės pirklius bei XIX a. sienoje rastą Perkūno statulėlę. Dabar Perkūno namas priklauso Jėzuitų gimnazijai, viduje įrengta A. Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos ekspozicija, rengiamos parodos, organizuojamos teatralizuotos ekskursijos, tradicinių amatų dirbtuvėlės. Vilniaus g. yra pati gražiausia senamiesčio gatvė, skirta tik pėstiesiems. Dauguma pastatų likę iš 16 a., kai kurie rekonstruoti. Net unikalios telefonų būdelės rodo, kad jūs einate gatve, kuri jungia senąjį ir naująjį miestą.

Laisvės alėja – 1,7 km ilgio gatvė, bulvarinio tipo, skirta tik pėstiesiems, jungia svarbiausias miesto dalis – Senamiestį ir Naujamiestį. XIX a. suformuotos alėjos pradžia ir pabaiga tiksliai atitinka rytų ir vakarų kryptį. Pagrindinės Naujamiesčio įžymybės telkiasi Laisvės alėjoje ir netoli jos: Kauno muzikinis teatras, Centrinis paštas – Laisvės al.; Lietuvos banko rūmai, Maironio g.; Vytauto Didžiojo muziejus, Laisvės paminklas – K. Donelaičio g.; M.K. Čiurlionio galerija, A. Žmuidzinavičiaus muziejus, Velnių muziejus – Putvinskio g.  Laisvės alėjos perspektyvą uždaro Įgulos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia (arch. K. Limarenka).

Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus. (Putvinskio g. 55). 1930 m. suprojektuoti naujieji muziejaus rūmai (autoriai V. Dubeneckis, K. Reisonas, K. Kriščiukaitis). Čia yra vienintelė vieta, kur sukauptas beveik visas įžymaus lietuvių dailininko, kompozitoriaus M.K. Čiurlionio kūrybinis palikimas. M.K. Čiurlionio galerijoje eksponuojami menininko tapybos ir grafikos darbai. Muzikos salėje galima pasiklausyti jo muzikos kūrinių įrašų. Čia organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai: koncertai, knygų pristatymai, edukacinės programos.   Nacionalinis M.K. Čiurlionio muziejus, žiūrint iš toliau – primena karūną: simbolizavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto karūną; dažnas M.K. Čiurlionio paveikslų simbolis taip pat yra karūna.

„Pelėdų kalnas“ (Ąžuolų kalnas) – unikali Kauno Žaliakalnio vieta, pasižyminti gražia gamta, turtinga istorija, išskirtine architektūra ir kvapą gniaužiančia panorama. Jau nuo neatmenamų laikų žmonės mėgo šią vietą ne tik dėl romantiškos auros ar įstabių vaizdų į Kauno senamiestį ir Naujamiestį, čia taip pat buvo galima aplankyti ir pirmąją Kaune M. K. Čiurlionio galeriją.  Tuo metu netoli miesto centro besikuriantį rajoną pamėgo to meto inteligentai (pastatyti J. Šileikos, J. Zikaro ir kt. namai).  1918 metais Lietuvai paskelbus nepriklausomybę buvo susirūpinta savos meno mokyklos steigimu. Mokyklą įkurti buvo nuspręsta Ąžuolų kalne. 1922 m. pagal architekto V. Dubeneckio parengtą projektą buvo pradėta statyti mokykla, kurioje ir šiandien mokoma meno subtilybių. „Pelėdų kalnu“ vadinamas dėl parką juosiančią tvorą puošiančių skulptoriaus Vinco Grybo sukurtų pelėdų skulptūrų. Kauno meno mokyklos pastatų kompleksas kartu su jame esančia tvora ir ją puošiančiomis pelėdų skulptūromis 2003 m. paskelbtas kultūros paminklu.