Kražiai – nedidelis Žemaitijos miestelis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, seniausia Kelmės rajono gyvenvietė. Kražiai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1253 m., kada Mindaugas Livonijos ordinui dovanojo dalį Žemaitijos. Kražių miestelis išsidėstęs abipus Kražantės upės, senoji miestelio dalis saugoma kaip urbanistikos kultūros vertybė. Kražių vienuolynai, bažnyčios jau nuo seniausių laikų turėjo ypatingą reikšmę ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos kultūriniam bei dvasiniam gyvenimui. 1416 m. Didysis kunigaikštis Vytautas Kražiuose liepęs pastatyti viena pirmųjų krikščioniškų bažnyčių Žemaitijoje. 1565 m. čia pradėta statyti Radvilų rezidencinė pilis, ant kurios pamatų jėzuitai įkūrė Kražių kolegiją – ilgainiui tapusią svarbiausiu Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centru. Kražių gimnazijoje Motiejus Valančius pradėjo rašyti savo pirmuosius veikalus, mokslo žinių sėmėsi Dionizas Poška, Simonas Stanevičius, broliai Antanas ir Jonas Juškos ir kt. Kražiuose įsikūrus vienuolėms benediktinėms, pastatytas vienuolynas ir bažnyčia. Pasenus mediniams vienuolyno pastatams, 1757–1763 m. pastatyta mūro bažnyčia, kurią suprojektavo Kražių jėzuitų kolegijos profesorius Tomas Žebrauskas. Bažnyčiai buvo suteiktas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulas. Ši bažnyčia visame pasaulyje garsi 1893 m. vykusiomis Kražių skerdynėmis.

Ekskursijos Kražiuose

XXI amžiaus Kražių istoriją kuria tradicija tapęs Kražių festivalis, Baroko operos kursai, edukacinė vaikų ir jaunimo teatro stovykla Collegium, užsienio menininkus kviečia Kražių kolegijos rezidencija. Pirmąjį sekmadienį po Žolinių tikinčiuosius iš visos Lietuvos sukviečia stebuklingojo ligonių globėjo, Šv. Roko, atlaidai – seniausia ir giliausias tradicijas turinti parapijos šventė. Visus metus čia šurmuliuoja įvairūs menininkai – dainininkai, kompozitoriai, fotografai, dailininkai, meno mylėtojai bei kiti įdomūs žmonės. Kražių miestelis kaip magnetinė jėga traukia į save įdomias ir garsias asmenybes bei visus, prie savo šaknų sugrįžtančius kražiškius. Kražiai – retas tokio dydžio Lietuvos miestelis, kuris turi ką branginti, dėl ko džiaugtis ir kuo didžiuotis. Miestelis išsiskiria turtinga savo gyvavimo istorija, kultūrinio gyvenimo aktyvumu ir išlikusiais kultūros paveldo objektais.

Kražių miestelyje kviečiame aplankyti:

Kražių kolegija XVII a. pr. į Kražius atvykus jėzuitams, M. K. Radvilos Našlaitėlio funduotame sklype, ant Radvilų pilies pamatų, buvo pradėtas statyti Kražių jėzuitų kolegijos 22 pastatų ansamblis (vienuolynas, kolegija, bažnyčia ir kt. pastatai). Iki šių dienų išliko tik pietinis ansamblio pastatas – reikšmingas XVI-XVII a. istorinis, architektūrinis paminklas, buvęs svarbiausiu Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centru. Restauruotame pastate 2008 m. įsikūrė daugiafunkcinis Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras.

Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia 1639 m. Krizostomas Valadkevičius išpirktame žemės sklype pastatė vienuolyną moterims benediktinėms.  Dabar iš buvusio benediktinių vienuolyno ansamblio išlikusi tik mūrinė baroko stiliaus bažnyčia, statyta 1757 – 1763 m.,  šventoriaus tvora ir dešinėje šventoriaus pusėje stovinti Šv. Roko koplyčia. Benediktinių vienuolyno bažnyčios gynimas 1893 m., tapo žinomas pasaulyje ir pavadintas Kražių skerdynėmis.

Vytauto kalnas 50 pakopų lauko riedulių laiptais užkopiame į Vytauto kalnelį, kur Didysis kunigaikštis Vytautas liepęs pastatyti vieną pirmųjų krikščioniškų šventyklų Žemaitijoje. Istorikai ir archeologai teigia, jog Vytauto kalno papėdėje buvusi sena gyvenvietė, gyvavusi čia dar prieš 4000 metų. Šiandien čia tebestovi tik 1852 m. iš griūvančios jėzuitų bažnyčios plytų statyta mūrinė varpinė.

Medžiokalnis Medžiokalnis apipintas legendomis bei pasakojimais, pasiekusiais mūsų dienas. Menamas šventasis ąžuolas – iš po kurio šaknų tryškęs šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjusi deivės Medeinės statula. Dabar prie šio ąžuolo tebestovi nykstantys, 1926, 1975, 1989 metais statyti mediniai kryžiai bei 1999 m. pastatytas metalinis kryžius. Į šventojo ąžuolo kamieną įkeltas Nukryžiuotasis, o prie ąžuolinių kryžių keliami apžadų kryželiai. Šiandien Medžiokalnis – įvairių susibūrimų vieta.

Mindaugo skverelis Šioje vietoje iki 2003 m. stovėjo Kražių kultūrnamio pastatas. 2003 m. pastatytas medinis koplytstulpis, skirtas Kražių 750 metų jubiliejui. 2013 m. centrinėje Mindaugo aikštėje pastatytas ir pašventintas paminklinis akmuo, skirtas Kražių miestelio 760 metų jubiliejui.

Žydų holokausto vieta Kražių miestelio žydų žudynių vieta ir kapas, esanti prie Medžiokalnio papėdės. 1941-ųjų rugpjūčio mėn. pabaigoje šalia Medžiokalnio buvo nužudyti dauguma gete likusių žmonių  – po žudynių gete liko apie 80 žmonių, tačiau nenurodomas jų amžius. Istorikas St. Buchaveckas tai pavadinęs „Žydų vaikų išžudymu“. Šiandien ant paminklo išlikęs užrašas: „Šioje vietoje 1941.08.02 nacistai ir jų talkininkai nužudė 71 Kražių žydą“. Užrašas hebrajų kalba pažymi, kad buvo nužudyti 71 Kražių žydas: 6 vyrai ir moterys, 65 vaikai.