preloader
Atgal į viršų

Jurbarkas

Jurbarkas

Jurbarko miesto vardas siejamas ir su kryžiuočių bei kalavijuočių Georgenburgo (vok. Jurgio pilis) pilimi, paminėta 1259 m. P. Dusburgiečio ,,Kalavijuočių kronikoje“.
Ši data laikoma miesto istorijos pradžia. 1422 m. po Melno taikos sutarties įsigaliojimo Jurbarkas pripažintas LDK dalimi. XV a. tai pasienio miestelis, kuriame klesti prekyba. Jurbarko muitinės knygose įrašyta, jog miestelėnai pirkliai patys išveždavo savo produkciją: kanapes, linų sėmenis, gyvulius, kalkes, vašką ir kita, o parsigabendavo karaliaus dvarui ir bajorams reikalingų prekių: druskos, vakarietiškų audinių, metalo dirbinių, prancūziško vyno, citrusinių vaisių, prieskonių ir kt. XVI a. pradžioje Jurbarkas atiduodamas karalienei Bonai. Bona Sforca, Žygimanto senojo žmona, viena ryškiausių Renesanso epochos asmenybių. Karalienės Bonos nurodymu Jurbarkas buvo išplėstas. Tapo vienu iš pirmųjų Lietuvos miestų, pastatytų pagal renesanso epochai būdingą reguliarųjį planą.

Ekskursijos Jurbarke

Jurbarkas yra įsikūręs labai gražioje vietoje.  Jurbarko miestą verta aplankyti, kas domisi dvarais, archeologija ar gamta. Tad šis rajonas sužavi visus. Jurbarko mieste galima aplankyti skulptoriaus V. Grybo memorialinį muziejų, Jurbarko krašto muziejų, kurie yra įsikūrę Jurbarko dvaro parke. piliakalnį, vad. Bišpiliu. Šis piliakalnis apipintas legendomis, apie kalne palaidotą Jurbarko miesto įkūrėją milžiną. Manoma, ant piliakalnio stovėjo medinė Kolainių pilis, XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje priklausiusi Panemunių (Nemuno) gynybinei sistemai. Jurbarke yra išlikęs senamiestis, kuriame kūrėsi ne tik gyventojai bet ir prekybininkai. Čia virė miesto gyvenimas: veikė turgus, užeigos, amatininkų krautuvės, mezgykla, siuvykla, laikrodžių taisykla, bankai, viešbučiai, miesto rotušė, taip pat sinagoga – unikalus medinės architektūros XVIII a. pab. Statinys, sunaikintas 1941 m. rudenį. Jurbarko rajonas žymus vadinamuoju rojaus keliu. Keliaujant nuo Kauno ar link Kauno, išvystame panemunės, raudonės pilis, Veliuonos dvarą, archeologinių piliakalnių kompleksą, bei Seredžiaus piliakalnių. Verta paminėti ir Smalininkus, bei Viešvilę. Šie du miesteliai ypatingi savo architektūra, nes iki pat Melno taikos priklauso Vokiečiams. Visko tiesiog neįmanoma, apsakyti, kokių turtų gamtinių, kultūrinių yra šiame krašte. Jurbarko rajoną reikia patiems aplankyti ir jį patyrinėti.