preloader
Atgal į viršų
Kuršių nerija Nuo 49 asmeniui

Kuršių nerija

Nuo 49 asmeniui

Maršrutas: Vilnius – Klaipėda – Juodkrantė – Nida.

2  dienų kelionė.

Nurodyta kaina taikoma  grupems nuo 10 žmonių.

Kas įskaičiuota: Gido paslaugos.

Transportas, maitinimas, apgyvendinimas ir kitos paslaugos – už papildomą mokestį.


1 diena

Anksti ryte išvykstame link Klaipėdos. Vykstame į Kuršių nerijos pusiasalį.

Keltu keliamės į Smiltinę. Sustojimas Juodkrantėje. Ekskursija pėsčiomis Raganų kalne, suvenyrai; pasivaikščiojimas krantinėje, apžiūrint akmens skulptūrų „Žemė ir vanduo“ ekspoziciją. Užsukam į Vėtrungių galeriją.  Sustojimas Kormoranų kolonijoje. Važiuojame į Nidą. Laisvas laikas pietums. Ekskursija Nidos mieste (Žvejų etnografines sodybos, Marių pakrantė, Gintaro muziejus, H. Blodės viešbutis – dailininkų kolonija). Laisvas laikas ir nakvynė viešbutyje.

2 diena

Pusryčiai. Aplankome Parnidžio kopą ir Tomo Mano namą-muziejų. Laisvas laika pietums. Vykstame namo. Sustojimas Naglių gamtos rezervate pasigrožėti įspūdingomis Pilkosiomis (Mirusiomis) kopomis.


Papildomos paslaugos

Užsakant pasirinktą ekskursiją galime pasiūlyti ir kitas paslaugas, nuostabiam Jūsų laiko praleidimui. Pasirinkus papildomas paslaugas nedelsiant su Jumis susisieksime bei pasiūlysime geriausius galimus apgyvendinimo, transporto ar kitas paslaugas, kurias teikia patikimi mūsų partneriai, tad Jūsų viešnagė tikrai bus nepamirštama!

Savaitgalis Kuršių Nerijos nacionaliniame parke

Lietuvos Baltijos jūros pakrantė yra viena gražiausių visoje Europoje. Kuršių nerija – tikras stebuklas, sukurtas smėlio ir vėjo, vėjo ir žmonių tarp dviejų vandens stichijų. Gražuolės kopos iš balto smėlio, siautėjančio kartu su vėju, žali kalnai, apaugę senu mišku.. Romantiškos gyvenvietės, išlaikiusios senąjį žvejų architektūros stilių, harmoningai dera su gamta. „Kuršių Nerija yra tokia unikali kaip Italija ar Ispanija, kurią reikia būtinai pamatyti, jei kas nori savo sielą sužavėti nuostabiais vaizdais..“ XIX a. pabaigoje rašė čia lankęsis žinomas vokiečių mokslininkas, geografas  A. Humboltas.

Kuršių nerija – 97 km sausumos juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, kurią daugiau kaip prieš 5000 metų suformavo jūros bangos ir srovės, smėlis ir vėjas. Lietuvai priklauso 52 km dalis, likusi – Rusijai. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 m. siekiant išsaugoti vertingiausią gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą. Kuršių nerija 2000 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio objektas. Dabar Kuršių nerija savo verte prilyginama tokiems UNESCO sąraše esantiems parkams kaip Iguazu (Argentina), Kakadu (Australija), Kaziranga (Indija), Tongarino (Naujoji Zelandija) ir kt. Parko augmeniją sudaro  apie 900 augalų rūšių, sutinkama apie 40 rūšių žinduolių ir nuolat gyvena apie 300 rūšių paukščių. Per neriją nusidriekia paukščių migracijos kelias, kuriuo pavasarį ir rudenį praskrenda milijonai įvairių rūšių paukščių. O Kuršių mariose veisiasi 40 rūšių žuvys.

Graži legenda byloja, kad Kuršių nerijos pusiasalį supylė geraširdė milžinė Neringa, sukurdama vietos žvejams saugų prieglobstį nuo rūstaujančių jūros dievybių. Ištisus šimtmečius ši legenda įkvėpia čia gyvenančius žmonės, tapytojus, fotografus ir rašytojus. Senieji gyventojai, apsigyvenę šiame krašte, buvo vadinami kuršiais. Į  marias žvejoti jie plaukdavo su unikalia plokščiadugne burine valtimi – kurėnu.  Prie kurėno stiebo tvirtino vėtrungę, kurį rodė ne tik vėjo kryptį, bet ir laivo priklausomybę konkrečiam kaimui. Statomų namų stogai buvo dengiami nendrėmis. Jie puošė savo namus dekoratyviniais elementais, dažniausiai stogo kraigo lėkiais. O pagrindinis jų maistas buvo žuvis, pagaminta įvairiausiais būdais, o kartais ir varnos.. Ir šiandien Neringos gyvenvietėse dvelkia rūkomos žuvies aromatas, , o atvykę svečiai vaišinasi kuršiška žuviene, rūkytais unguriais ir karšiais, džiovintomis stintomis bei ant laužo keptais žiobriais. Beje, kuršininkai užsiėmė gintaro rinkimu ir apdorojimu.

Neringos miestas įkurtas 1961 m., jį sudaro 4 gyvenvietės: Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė. Juodkrantė – viena iš seniausių Kuršių nerijos gyvenviečių. Istoriniuose šaltiniuose pradėta minėti nuo 1429 m.  XIX a. antroje pusėje Kuršių marių įlankoje ties Juodkrante gintaras buvo kasamas pramoniniu būdu. Per 30 metų Stantieno ir Beckerio  firma žemkasėmis iš marių dugno iškasė 2250 t gintaro.

Viena gražiausių senųjų parabolinių Juodkrantės kopų, vadinama Raganų kalnu – ypatinga vieta: čia atgija vaizduotė, atbunda kūrybinės galios. Todėl buvo sugalvota, kad meistrai išdrožtų  legendų ir pasakų veikėjus, o nuo tokių nepaprastų gyventojų Raganų kalnas atgytų. Šiuo metu čia yra daugiau nei 80 ąžuolo skulptūrų. Šio humoristinio tautodailės ansamblio  projekto autoriai –  skulpt. S. Šarapovas ir arch. A. Nasvytis. Takas veda pro raganynus ir velnynus, pasakų pabaisas. Čia rasite raganą, į kurios ausį pašnibždėtas noras labai greitai išsipildo,  ir suolelį ant kurio pasėdėjus nuo visų ligų pasveikstama.

Marių pakrantėje įrengta graži, apie 2 km krantinė su pasivaikščiojimų ir dviračių takais. 1997 m. simpoziumo „Žemė ir vanduo“ metu čia buvo sukurtos akmeninės skulptūros, kurios dabar puošia pakrantę. Įdomi ir „Vėtrungių galerija“ adresu Rėzos g.13.

Nida –  tai didžiausia, matyt ir pati seniausia Neringos gyvenvietė, ir pati gražiausia, nutolusi nuo Smiltynės 45 km. Čia gyvena apie 2300 gyventojų. Per metus ją aplanko apie 700 tūkst. turistų, daugiausia iš Lietuvos bei Vakarų Europos, ypač Vokietijos. Nuo Nidos iki Klaipėdos (Smiltynės) yra nutiestas Neringos dviračių takas. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1366 m. Keletą kartų persikėlusi, dabartinėje vietoje gyvenvietė įsikūrė 1730 m.

Senosios Nidos atmosferą galima pajusti etnografinėje zonoje prie prieplaukos: taisyklingas sračiakampis gatvių tinklas, XX a. I p. mediniai žvejų namai, stovintys galu į marias, dengti čerpėmis ir dažyti ruda spalva.  Pirmieji Nidos grožį pastebėjo dailininkai,  XIX a. pab.  įkūrę vadinamąją dailininkų koloniją ir pritraukė į šį ramų žvejų kaimelį poilsiautojus. Dailininkų kolonija buvo įsikūrusi Hermanno Blodės viešbutyje  Dailininkus į Nidą viliojo Prūsų Sacharos įvaizdis, žvejų kaimelio savitumas, bet labiausiai – ypatinga kopų, pakrantės ir vandens šviesa.

Parnidžio kopos apžvalgos aikštelė – viena lankomiausių vietų Neringoje (kopos aukštis 52 m). Iš čia galima gerėtis nerijos kraštovaizdžio įvairove: žvelgiant pietų kryptimi atsiveria nuostabi neapželdintų, „keliaujančių“ kopų panorama, matosi aukščiausia nerijoje Sklandytojų kopa (68 m.), o pasisukus į Šiaurę – matome Urbo kalno švyturį. 1995 m. Parnidžio kopoje pastatytas saulės laikrodis: 13,8 m aukščio akmens stulpas, sveriantis 36 tonas. Astronominiu požiūriu tai  ideali ir vienintelė saulės laikrodžiui taip tinkama vieta Lietuvoje. Iš čia atsiveria absoliutus matematinis horizontas. Tik iš čia pamatysi kaip saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta: iš marių į jūrą.

1999 m. uraganas „Anatolijus“ nugriovė šį statinį. 2011 m. laikrodis atstatytas.

Rašytojo Tomo Mano muziejus. 1929-1930 m. pagal architekto H. Reismano projektą Nidoje ant Uošvės kalno buvo pastatytas žvejo trobesį menantis namas. Jame rašytojas, Nobelio premijos laureatas T. Manas su šeima praleido 3 vasaras (1930 – 1932). Čia jis laikėsi įprastinės darbotvarkės, toliau rašė romaną „Juozapas ir jo broliai“.  Dabar čia veikia T. Mano memorialinis muziejus, kuriame galima susipažinti su T. Mano asmenybe, gyvenimo Nidoje momentais,  ir sąsąjomis su Lietuva.

Apžvalgos vieta „Itališkas vaizdelis“ . 1931 m.  Th. Mannas Rotary klubo narių susirinkime  Miunchene skaitė pranešimą „Mano vasarnamis“. “ Tas   vietas reikia pamatyti kaip Italiją ar Ispaniją,“ – teigė rašytojas. „Itališkas vaizdelis – peizažas nuo Th. Manno valdos, vaizdai, kuriuos pamatęs pasiilgsti kaip artimo žmogaus.