Nuo €22 asmeniui
Maršrutas: Vilnius – Šiauliai.
1 dienos ekskursija.
Nurodyta kaina taikoma grupems nuo 10 žmonių.
Kas įskaičiuota: Gido paslaugos.
Transportas, maitinimas, apgyvendinimas ir kitos paslaugos – už papildomą mokestį.
Anksti ryte vykstame į šiauriausią Lietuvos didmiestį Šiaulius. Apžiūrime Talkšos ežero pakrantę, joje esančią Saulės laikrodžio aikštę. Ekskursijos metu susipažinsime su Šiaulių Senamiesčiu (žavios skulptūros, ir fontanai, puošiantys miestą, ypač pėstiesiems skirtą Vilniaus g. dalį). Pasigrožėsite grafų Zubovų rūmais, Šv. Apaštalų Petro ir Povilo Katedra, Venclauskių namais („Aušros muziejus“), „Valerijono“ vaistine, siūloma aplankyti arba Fotografijos muziejų arba Dviračių muziejų. Laisvas laikas pietums.
Po pietų lankome vieną gražiausių pastatų Šiaulių mieste – Chaimo Frenkelio vilą. Tai moderno architektūros statinys, žavintis vidaus interjere išlikusia medine apdaila, puošniais lipdinias, tapybos fragmentais. Po to vykstame į „Rūtos“ saldainių fabriką degustuoti įžymių skanėstų. Važiuojame į Kryžių kalną, o iš ten link namų.
Papildomos paslaugos
Užsakant pasirinktą ekskursiją galime pasiūlyti ir kitas paslaugas, nuostabiam Jūsų laiko praleidimui. Pasirinkus papildomas paslaugas nedelsiant su Jumis susisieksime bei pasiūlysime geriausius galimus apgyvendinimo, transporto ar kitas paslaugas, kurias teikia patikimi mūsų partneriai, tad Jūsų viešnagė tikrai bus nepamirštama!
Istorijos ir šokolado peripetijos Šiauliuose
Nežiūrint į tai, kad Šiauliai atrodo šiuolaikiškai, iš tiesų tai vienas seniausių Lietuvos miestų, ir dokumentuose jis pirmąkart minimas 1524 m. 1568 m. Šiauliai gavo miesto teises. 1236 m. visai netoli šios vietos, kur dabar stūkso Šiauliai, vyko Saulės mūšis, kuriame jungtinė lietuvių, žemaičių ir žiemgalių kariuomenė sumušė Livonijos ordino pulkus. Miesto likimas labai priklausė nuo miesto geografinės padėties: iš vienos pusės, miestas buvo prekybinių kelių sankirtoje ir tai, be abejo, jo stiprybė, iš kitos pusės, dėl tų pačių geografinių priežasčių miestas nuolatos atsidurdavo įvairių karo įvykių sūkuryje. Pramonė pradėjo plėtotis nuo XVIII a. (įsteigiamos ir pradeda veikti A. Tyzenhauzo audimo manufaktūra, Gubernijos dvaro alaus darykla). 1795 m. po III valstybės padalijimo, Kotryna II dovanojo Šiaulius savo favoritui grafui Platonui Zubovui.
XIX a. miesto gyvenime įvyko reikšmingos permainos. Buvo nutiestas kelias Ryga – Tilžė, kuris ėjo per Šiaulius, ir geležinkelis Liepoja – Varšuva taip pat einantis per Šiaulius – pagyvėjo prekyba; be to buvo įkurta daug pramonės įmonių. Ypač reikšmingos Šiaulių ekonomikai buvo Chaimo Frenkelio ir brolių Nurokų odos įmonės. Nuo 1913 m. veikia Rūtos šokolado gamykla.
II pasaulinio karo metais Šiauliai ištuštėjo, žydų kilmės gyventojai iššaudyti, per 1944 m. mūšius didžioji miesto dalis virto griuvėsiais. Sovietmečiu miestas formuotas kaip pramonės centras. Išplėstos senosios ir pastatyta naujų įmonių. 1997 m. įsteigtas Šiaulių universitetas.
Įsikūręs prie Talkšos ežero Šiauliai – ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas: tiek ir pagal teritorijos matmenys, tiek ir pagal žmonių skaičių. Nedažnas Europos miestas gali pasigirti centre turintis ir ežerą ir mišką. Šis gamtinis kompleksas jau tapo Šiaulių vizitine kortele, miestiečių sveikatingumo, ramaus poilsio oazė. Talkšos ežero (52,5 ha) valymo metu kanalas, jungiantis Talkšos ir Ginkūnų ežerus, praplatintas, o ežerai sujungti maždaug 160 m pločio juosta. Talkšos miško parke (119,1 ha) yra keletas piliakalnių. Čia esantis Žuvininkų piliakalnis su Žuvininkų kaime esančia istorine gyvenviete (čia stovėjusi pilis) įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Parke sukurtas Talkšos ekologinis-pažintinis takas.
Saulės laikrodžio aikštė Talkšos ežero pakrantėje įrengta 1986 m., kai buvo minimos Saulės mūšio, o kartu ir miesto gimtadienio 750-osios metinės. Jos centre ant aukštos kolonos (18 m saulės laikrodis) kyla paauksuota paauglio šaulio figūrėlė (1986, skulpt. Stanislovas Kuzma).
Dar viena aikštė, kuri, beje yra centrinė miesto aikštė vadinasi Prisikėlimo aikštė. Aplink šią aikštę pradėjo augti Šiaulių miestas. Šimtmečius čia vykdavo turgūs, mugės, gyva prekyba. Nuo 1938 m. turgus perkeltas į Turgaus aikštę. Šiuo metu aikštėjė vyksta įvairūs renginiai.
Renesanso stiliaus Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia buvo pastatyta 1617– 1625 m. 1997 m. gegužės 28 d. popiežiaus Jono Pauliaus II įkurta Šiaulių vyskupija. Bažnyčia tapo Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedra. Ant pietinės pastato sienos 1625 m. įrengtas vienas iš seniausių saulės laikrodžių Lietuvoje. Katedra matoma iš tolo, važiuojant visais į Šiaulius vedančiais keliais.
Šiaulių bulvaras (pėsčiųjų bulvaras Vilniaus g.). 1975 m. šiauliečiai dalį važiuojamosios gatvės pavertė pėsčiųjų zona su suoliukais, dekoruodami ją originalia mažąja skulptūra („Skaitantis žmogus“, „Trys nykštukai“, „Pelikanai“ ir kt.), fontanais ir kitais akcentais. Pėstiesiems skirtoje zonoje telkiasi kavinės, parduotuvės, yra Dviračių, Fotografijos, netgi Kačių muziejai. Fotografijos muziejus yra vienintelis specializuotas fotografijos meno ir technikos muziejus Lietuvoje, svarbus Lietuvos fotografijos saugojimo ir reprezentavimo centras. Po rekonstrukcijos čia įsikūrė fotolaboratorija, skaitykla, informacinis centras, ie kitos modernios muziejinės erdvės, o stogo terasoje įrengta miesto apžvalgos aikštelė su camera obscura. Dviračių muziejus – vienintelis Lietuvoje, skirtas dviračio istorijai. Lankytojus pasitinka atnaujinta, interaktyvi ekspozicija. Muziejuje – apie 1500 eksponatų, rengiamos teminės parodos. Ypatingo dėmesio verti H. Sutkaus pagaminti veikiantys dviračių modeliukai, agentūros „Factum“ pripažinti mažiausiais dviračių modeliais Lietuvoje.
Chaimo Frenkelio vila. Šie rūmai pastatyti 1908 m. ir tai vienintelis Šiauliuose ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje secesijos stiliaus pastatų. Statinys priklausė odų fabriko savininkui Chaimui Frenkeliui ir buvo statomas jo sūnums kaip gyvenamasis namas. Rūmų viduje svarbiausias leitmotyvas – medžio apdaila. Daug puošnių lipdinių, įspūdingų freskų fragmentų. Vidinėje teritorijos dalyje yra iš dalies išlikęs parkas. Jo centre stovi puošnus fontanas – baseinėlis. Frenkelio vila šiandien veikia kaip muziejus. Įrengta ekspozicija „Provincijos dvaras ir miestas XIX a. vid. – XX a. Vid.“
Valerijono vaistinė“. 1870 m. buvo gautas leidimas įsteigti Šiauliuose trečią vaistinę. Daug savininkų, daug vardų, istorijos vingių, bet vaistinė išliko Šiandien ji – „Valerijono“ vaistinė, viena seniausių veikiančių vaistinių. Jos stogą puošia du katinai, kurie vis stengiasi papulti vidun. O ko? Ogi valerijonų…
Saldainių fabrikas „Rūta“. Fabriko istorija prasideda 1913 m. Šiauliuose, kai Antanas Gricevičius nedideliame mediniame pastate įrengė karamelės virimo katilą. Pirmieji „Rūtos“ darbininkai buvo patys savininkai – A. Gricevičius ir jo žmona Juzefa. Fabriko įkūrėjas konditerinio meno mokėsi pačiuose Šiauliuose, Vilniuje ir Sankt-Peterburge. A. Gricevičiaus sukurtus saldainius greitai pamėgo daugelis smagurių. Sovietmečiu fabrikas tapo valstybine įmone. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo senieji „Rūtos“ pastatai ir 0,9 ha žemės buvo grąžinti A. Gricevičiaus įpėdiniams. 2002 m. fabrikas reorganizuotas į uždarąją akcinę bendrovę „Rūta“. Šiandien tai – seniausiai veikianti konditerijos įmonė Lietuvoje, gaminanti įvairių rūšių , skonių bei formų saldainius. Senajame fabriko pastate įsikūrė „Rūtos“ šokolado muziejus. Tokio muziejaus gali pavydėti ir šokolado industrija garsėjantis Briuselis. Muziejus siūlo įvairius edukacinius užsiėmimus suaugusiems ir vaikams. Veikia šokolado dirbtuvės, kur lankytojas trumpam gali tapti šokolado meistru. Pabaigoje savo šokoladinius gaminius sudėtus į dėžutes, galima parsivežti namo. Taip pat rekomenduojama degustacija „Paragaukime šokolado istorijos“ . Taigi „Rūta“ jau seniai tapo vienu smagiausių Šiaulių istorijos puslapių, jos malonumu ir puošmena.
Dabartinė Šiaulių miesto vizija: Šiauliai – Saulės miestas: atviras, veržlus ir saugus“.
Vilniaus – Vasario 16-osios gatvių sankryžoje yra ypatinga Arka. Sugalvojus norą ir pro ją praėjus – noras išsipildo. Tik, šiukštu, negalima užsimiršus atgal pro arką grįžti, nes iš noro liks šnipštas.