Eduardo Andrė parkai Lietuvoje

Eduardo Andrė parkai Lietuvoje

(Lentvaris – Trakų Vokė – Užutrakis – Palanga)

Parkas – nuostabus architektūros kūrinys, kuriame architektas dirba su natūralia gamta, ją papildydamas. Parko architekto medžiagos itin turtingos: reljefas, vanduo, smėlis,  uolos, augmenija ir – statiniai. Parkas – tarsi tapyba kraštovaizdyje, kai peizažas turi savo spalvų paletę, jos kaitą metų laikais…

Daugybėje šalių parkai yra tarp didžiausių ir lankomiausių objektų, nes parkas visada – civilizacijos ir kultūros fenomenas, skirtas tam, kas itin vertinga žmogaus gyvenime – laisvam laikui, grožėjimuisi, džiaugsmui buvimu gamtoje.  Didelis ar mažas, sukurtas estetiniais ar pragmatiniais tikslais, parkas visada yra vertybė ir brangus malonumas.

Lietuvos parkų kultūra susiklostė  XIX a., kada diduomenės tarpe buvo itin madinga aplink savo dvaro sodybą ar rūmus sukurti didelę žalią oazę poilsiui bei malonumams. Taip jau susidėliojo likimas, kad grafas J.Tiškevičius pasikvietė iš Prancūzijos Eduardą Andrę, prancūzų dendrologą ir vieną iškiliausių 19 a. pabaigos kraštovaizdžio architektų, išgarsėjusį savo sukurtais parkai Monte Karle ir Montevidejuje. Jo tėvas buvo Buržo miesto  sodininkas.  Pats E. Andre aštuonis metus dirbo Paryžiaus  vyriausiuoju sodininku, laimėjo daug tarptautinių konkursų, dėstė Versalio Sodininkystės mokykloje, o jo 1879 m. parašyta knyga „Sodų menas“ iki šiol laikoma geriausiu vadovu apie parkų ir sodų planavimą.  Per savo gyvenimą   Eduardas Andrė suprojektavo apie 100  privačių ir visuomeninių parkų visame pasaulyje, daugiausia Europoje.  Žinomiausi iš jo sukurtų yra Seftono parkas Liverpulyje, buvusios Liuksemburgo citadelės sodai, Borgezes vilos parkas Romoje, taip pat daugelis želdynų Paryžiaus viešosiose erdvėse.

Mūsų šalyje yra E. Andre suprojektuoti peizažinio stiliaus parkai buvusiuose  grafų Tiškevičių dvaruose: Palangoje, įkurtas 1899 m. pušimis apaugusiose pajūrio kopose ir minimas tarp žymiausių pasaulio želdynų; Trakų Vokėje įkurtas  1900 m. banguoto reljefo 23 ha plote greta pagrindinio kelio iš Vilniaus į Trakus; Lentvaryje įkurtas  XIX a. pab. kalvoto reljefo 12 ha teritorijoje, bei Užutrakyje įkurtas XIX a. pabaigoje Galvės ežero pusiasalyje., banguoto reljefo 40 ha plote.  Šie parkai atspindi architekto brandžiąją kūrybą. Juose harmoningai sukomponuoti E. Andre būdingi kraštovaizdžio elementai: dirbtinės grotos ir uolos, sudarančios kalnų įspūdį, išradingai priderinti natūralūs vandens telkiniai, ir tvenkiniai, padailinti dirbtiniais elementais, vandens kaskadomis ir kriokliais. E. Andre planavimui būdinga angliškojo stiliaus  sodų tradicija, geometrinės formos, želdynų pritaikymas vietos klimato sąlygoms bei natūraliems gamtos objektams. Visi keturi parkai yra tarptautinės reikšmės kraštovaizdžio architektūros paveldo objektai.

Trakų Vokėje ant aukšto Vokės upės skardžio stūkso dvaras, kuris nuo XIX a. vid. priklausė grafams Tiškevičiams. Puošnius neoklasicistinio stiliaus rūmus suprojektavo italų kilmės architektas L. J. Markonis, o  architektas E. F. Andrė įkūrė parką. Šiuo metu parke veši apie 20 vietinių ir 30 svetimžemių medžių (balzaminiai kėniai, kanadinės tuopos ir kt.).  2016 m. restauruota grafų Tiškevičių koplyčia. Dabartiniu metu čia vyksta įvairūs renginiai,  įvairių kino juostų filmavimai.

Lentvario dvaro sodybą sukūrė grafas Juozapas Tiškevičius ir jo sūnus Vladislovas.  Neogotikiniai rūmai stūkso ant dirbtinio ežero, vešlaus parko apsuptyje, kurį suformavo E. F. Andre. Lentvario parkas – tai kalnų parkas. Vietovė natūraliai kalvota, tai ir parkas buvo projektuotas, įterpiant kalnams būdingus elementus: grotas, krioklius, vingiuotus takus, uolų masyvus, netgi viaduką per kaskadinį upelį. Deja, po II pasaulinio karo Lentvario  parkas atiteko Lentvario kilimų fabrikui, o ir dabar ši dvaro sodyba neturi vieno šeimininko. Lentvario parkas labai vertinamas istorinių parkų specialistų. Šį parka vadina šedevru, praeities stebuklu.

Užutrakio dvaro sodybos ansamblis sukurtas 1897 – 1902 m. grafo  Juozapo  Tiškevičiaus ir jo žmonos kunigaikštytės J. Svetopolk Četvertinskos iniciatyva. Pagal architekto J. Huso projektą ant Galvės ežero kranto pastatyti istorizmo stiliaus rūmai, dekoruoti prabangiais Liudviko XVI stiliaus interjerais, su įspūdinga atvirų paviljonų terasa. Įžymusis architektas  E. F. Andre  sukūrė originalų Užutrakio parką, kuris buvo sumanytas kaip vandens parkas. Užutrakyje buvo įrengta sudėtinga, daugiau nei dvidešimt tarpusavyje ir bent su vienu iš didžiųjų ežerų susieta tvenkinių sistema („vandens atspindžių parkas“).  Be galo didelė medžių bei žolinės augmenijos įvairovė tarsi primena, kad E. Andre pirmiausiai buvo botanikas.  Šiandien Užutrakio dvaras ir parkas atviri lankytojams.  Čia vyksta įvairūs koncertai, renginiai, parodos.

Palangos dvaro sodybos ir parko įkūrėjas – Feliksas Tiškevišius. Šio parko kultūrinę vertę ir meninę sėkmę lėmė ne vien  architekto E. Andre talentas, bet ir parkui parinktos vietos gamtinis ir istorinis unikalumas. Nepakartojamo grožio ir paslaptingumo parkui suteikia ošiančios jūros artumas.  Šiandien parkas driekiasi per daugiau nei 100 ha ir nuostabiai įrėmina F. Švechterio suprojektuotus neorenesansinius rūmus. O žiūrėdami į kėrinčio grožio prancūziško stiliaus parterius, pamanom, kad E. Andre paliko Lietuvoje savo prancūziškos sielos dalelę..