Aukštaitijos nacionalinio parko puošmena

Aukštaitijos nacionalinio parko puošmena  –  Anykščiai

Jei bet kurio lietuvio paklaustum, kuo garsus Anykščių kraštas, daugelis ilgai vardytų. Tai poeto Antano Baranausko, rašytojų Jono Biliūno, Antano Vienuolio ir daugybės kitų iškilių žmonių gimtinė. Jis garsėja gražiu kraštovaizdžiu, žmogaus menkai tepaliestais miškais, 20 piliakalnių, tarp kurių  – ir garsioji Voruta, ant kurios, kaip manoma, kadaise stovėjo Lietuvos karaliaus Mindaugo pilis (XIII a.).

Į Anykščių rajoną atvažiuojama apžiūrėti  Arklio muziejų, kurį 1978 m.  Niūronių kaime įkūrė  agronomas profesorius Petras Vasinauskas. Jame – ne tik arklio gadynės žemės darbų ir transporto priemonės, bet ir unikalūs  drožinių rinkiniai, arklio istorijos, karybos ekspozicijos. Muziejuje pristatomi amatai, čia darbuojasi audėja, keramikė ir duonelės kepėja, kalvis, medžio drožėjas. Muziejaus teritorijoje galima pajodinėti, pasivažinėti vėžimaičiu ar važiu, pasisupti sūpuoklėmis.

Dauguma Anykščių svečių užsuka į A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“  išgarsintą Anykščių šilą – 1800 ha ploto landšafto draustinį, kur daug banguojančių kalvų, raguvų ir upelių. Šilelis prasideda nuo pietinių miesto ribų ir tęsiasi apie 1 km juosta abipus Šventosios beveik 9 km. Anykščių šilelyje vinguriuojantis  Medžių lajų takas – pirmasis Rytų Europoje. Takas medžių lajų lygyje vingiuoja 300 m ir tolygiai kyla iki 21 m aukščio. Lajų take 13 stotelių, kurios skirtos pajausti A. Baranausko apdainuoto šilelio žavesį. Keturioliktoje stotelėje, pačioje apžvalgos bokšto viršūnėje (34 m) prieš akis atsiveria visa Šventosios vingio panorama. Šiuo taku galima vaikščiuoti visais metų laikais.

Taip pat viena lankomiausių vietų –  „Laimės žiburys“ – įspūdingas rašytojo j. Biliūno antkapinis paminklas Liudiškių kalvos viršūnėje. Tai  14 m aukščio (architektas V. Gabriūnas) paminklas – monumentas iš tašytų Anykščių apylinkių akmenų. To paties pavadinimo stebuklinėje pasakoje rašytojas pasakoja apie švytintį stebuklingą užrašą pasirodžiusį ant aukšto stataus kalno viršūnės – tas, kuris užlips ant to kalno ir ranka pasieks užrašą, visus žmones padarys laimingus, o pats pavirs akmeniu.

Antras pagal dydį legendomis apipintas Puntuko akmuo, ir pasak padavimo nešė Puntuką ne tik ledynai – nešė jį ir velnias, norėdamas sudaužyti Anykščių bažnyčią. Tačiau gaidys užgiedojo, nelabasis paleido iš savo nagų Puntuką ..“ ir didumo kaip kaip gryčios“ akmuo nukrito šilelin.. Taip rašoma A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“. Be to, čia iškalti lėktuvu „Lituanica“ Atlanto vandenyną perskridusių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai.

Šv. Mato bažnyčia – aukščiausia dvibokštė bažnyčia Lietuvoje – jos bokštų aukštis siekia net 79 m. Šią neogotikinę raudonų plytų bažnyčią suprojektavo architektas N. Andrejevas. Anykščių bažnyčia įspūdinga ne tik iš išorės. Viduje ji erdvi ir šviesi, ją puošia medžio drožiniais dekoruoti altoriai ir sakykla; įspūdingas spalvotų stiklo blokų vitražas „Šv. Matas“, 1999 m. čia sumontuoti  vieni geriausių vargonų Lietuvoje. Jų pasiklausyti galima ne tik pamaldų metu – bažnyčioje vyksta sakralinės muzikos koncertai, tarptautiniai jaunųjų vargonininkų konkursai. Anykščių bažnyčia išskirtinė ir savo apžvalgos aikštele, kuri buvo įrengta ES paramos lėšomis dešiniajame bažnyčios bokšte 33 m aukštyje. Užlipus 186 laiptelius galima pasigrožėti nuostabia Anykščių panorama. Vasarą aikštelėje yra monoklis.

Na o patys anykštėnai  labai myli savo miesto upę Šventąją ir laiko ją didžiausia įžymybe. Iš čia prasiseda daugelio vandens turistų kelionės.  Už ES paramos lėšas  Šventosios pakrantėje buvo įrengtos prieplaukos baidarėms, mažos grimzdės laivams, plaustams, valtims, kanojoms, pastatyta medinė prieplauka.  Taip pat šita gražioji pakrantė pritaikyta aktyviam ir pasyviam poilsiui: sutvarkyti paplūdimiai, maudyklos, įrengtos vaikų aikštelės, taip pat skirtos žaidimams. Trokštantys aštrių pojūčių gali išbandyti naują ekstremalią dviračių ir riedučių trasą. Plėtojant pėsčiųjų bei dviračių turizmą su ES parama  kairiajame Šventosios krante įrengta dar viena daugiau nei 4 km trasa, prasidedanti ties sanatorija „Anykščių šilelis“ ir vedanti iki Puntuko.

O kiek dar įdomių vietų mūsų laukia šiame mieste: ir Siauruko muziejus, ir Cosmos Paukščių takas, vienintelis Pabaltyje (veidrodžių, šviesų ir muzikos pagalba sukuriama begalinės erdvės iliuzija), ir Angelų muziejus, ir Vasaros rogučių atrakcionas!  Burbiškių dvaras, Rubikių apžvalgos bokštas, tautodailininko S. Petraškos akmens tapybos paroda.

Anykščių krašto kulinarinis paveldas – Europos kulinarinio paveldo tinklo narys.  Kavinėje „Pasagėlė“  (Niūronys) patiekalai gaminami iš vietinių ūkininkų užaugintų produktų, čia galima pasivaišinti bulviniais rageliais, namine duona, gira. Šalia esančioje klėtyje rengiamos edukacinės programo apie Anykščių krašto valgiu, jų istoriją. Kavinė-baras „Šaltinis“. Čia ruošiami patiekalai pagal senolių tradicijas, kurios įtrauktos į kulinarinį paveldą (Kavarsko koldūnai“). Kavarsko m.

Edukacinė programa: „Duonelė kasdieninė“ Arklio muziejaus etnografinėse sodybose susėdę už  stalo aukštaičio troboje išgirsite apie duonos kelią nuo rūgių sėjos iki duonos riekės.  Kiekvienas  išsiveš namo savo suformuotą ir iškeptą duonos kepalėlį.

„Bitelė ratuota“ Arklio muziejaus etnografinėse sodybose. Sodybos šeimininkė papasakos apie bičių šeimą, bitininkystės tradicijas, bičių produktus, jų naudą ir pritaikymą senovėje bei dabartyje. Sužinosite apie vašką, žvakių gamybos būdus Į namus parsivešite savo paties nulietą žvakę. Trukmė – 3 val.