Mažeikiai yra šiaurės vakarų Lietuvoje, prie Ventos upės. Mažeikių vardas pirmą kartą paminėtas XIII a. Yra žinoma, kad 1290 m. žemaičių žygio į Žiemgalą metu kalavijuočiai sumušė kunigaikščio Mažeikos kariuomenės būrį. Kitas Mažeikių vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose sietinas su 1335 metais, kada Livonijos ordino kronikininkas aprašė Ordino žygį, kurio metu buvo nusiaubta ir kunigaikščio Mažeikos žemė. XVI a. minimas Mažeikių kaimas, priklausantis Viekšnių seniūnijai. Miesto augimo pradžia – 1869-aisiais pradėta tiesti geležinkelio atkarpa Liepoja-Romnai. Netrukus ties Mažeikiais nutiesta geležinkelio atšaka į Mintaują (Jelgavą). 1880 m. išdalyti sklypai verslininkams ir nuo tada prasideda miesto plėtra. 1901-1918 metais geležinkelio stotis buvo vadinama Muravjovo vardu, o miestui paliktas senasis pavadinimas – Mažeikiai. Miestas labai nukentėjo I-ojo ir II- ojo pasaulinių karų metais.
Dabar Mažeikiai – šiuolaikinis miestas su išplėsta infrastruktūra. Miestą puošia šiuolaikiniai statiniai, atnaujinti senesni pastatai. Mieste daug parkų ir kitokių želdynų plotų, rekreacinių zonų.

Atvykite į Mažeikius ir jus sutiks svetingi žmonės, išsaugoję pasakojimus apie XIX ir XX a. čia gyvenusių žmonių gyvenimus ir jų likimus, nuves prie namo, kur gimė ir augo poetas Henrikas Nagys ir jo sesuo poetė Zinaida Nagytė-Katiliškienė – Liūnė Sutema. Maždaug už šimto metrų nuo jų namų jus pasitiks atnaujinta Mažeikių geležinkelio stotis, statyta 1876 m. Stotis susijusi ir su istoriniais įvykiais. Čia lankėsi Rusijos imperatorius Nikolajus II, stoties restorane pietavo Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. Stotyje vyko Lietuvos Prezidento Antano Smetonos susitikimas su apskrities savanoriais… Dar daug ypatingų ir įžymių žmonių mena stoties sienos. Dabar pastate įsikūrusi menų stotis, kur vyksta parodų pristatymai, poezijos skaitymai, koncertai ir diskotekos.

Jei išalkote, Stoties gatvėje užsukę į kavinę, pasivaišinkite žemaitiškais cepelinais. Keliaudami seniausiomis miesto gatvėmis, praeisite pastatus, statytus dar XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Kiekvienas jų turi savo istoriją. Pasukę miesto parko link (jis kažkada buvo vadinamas „ Karvių“ parku), prieisite Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, pastatytą 1936 m. pagal architekto Vytauto Žemkalnio- Lansbergio projektą. Būtinai į ją įeikite. Čia jūs išvysite Didįjį altorių su įspūdingomis skulptūromis: prie nukryžiuoto Jėzaus Kristaus suklupusi Marija Magdalena ir Pieta, kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą.

Išėję iš bažnyčios, užsukite į Mažeikių muziejų, kur saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Lankytojai supažindinami su muziejaus fonduose saugomais pavieniais eksponatais ir jų kolekcijomis, nuolat ruošiamos keičiamosios parodos, organizuojami dailininkų plenerai, simpoziumai, konferencijos, edukacinės programos.

Aplankę Mažeikius, nuvykite į Viekšnių vaistinės muziejų. Tai vienintelis tokios kaimiško tipo vaistinės, veikusios XIX a. – XX a., muziejus Lietuvoje.

Susipažinkite su dvarų kultūra lankydami Pavirvytės ir Renavo dvarą bei parką. Užsukite ir į Dautarų dvarą.

Nuotraukų autoriai V. Malūkas, S. Strazdauskas, I. Manciūtė