Nuo €45 asmeniui
Maršrutas: Vilnius – Birštonas – Druskininkai.
2 dienų kelionė.
Nurodyta kaina taikoma grupems nuo 10 žmonių.
Kas įskaičiuota: Gido paslaugos.
Transportas, maitinimas, apgyvendinimas ir kitos paslaugos – už papildomą mokestį.
1 diena
Vykstame į vieną gražiausių Lietuvos kurortų – Birštoną. Aplankome Birštono Apžvalgos bokštą – ir, kopdami į jį, turėsime įveikti 300 laiptelių. Grožimės Nemuno kilpomis. Lankome centrinį miesto parką su „Skulptūrų taku“. Laisvas laikas pietums ir poilsiui. Ekskursija miesto centre: Kurhauzas, Geltonoji biuvetė, Kneipo sodas, Mineralinio vandens paviljonas „Birutės vila“, Švč. Antano Paduviečio bažnyčia, Dainų kalnelis, Promenada palei Nemuną, Vytauto kalnas, paminklas Vytautui. Vakare poilsis ir nakvynė viename iš Birštono sanatorijų.
2 diena
Vykstame į Druskininkus, žavųjį balneologijos, purvo ir klimato kurortą. Apžvalginė ekskursija po miestą. Pasivaikščiosime Vilniaus alėja, Druskonio ežero pakrante, ragausime Grožio šaltinio vandens; Šv. M. Marijos bažnyčia, medinė architektūra. Pageidaujantieji galės aplankyti M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų. Laisvas laikas pietums. Kelsimės Lynų keliu į kitą Nemuno pusę, matysime žaliuojančius kurorto miškus. Siūloma apsilankyti Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre AQUA. Vakarop išvykstame namų link.
Papildomos paslaugos
Užsakant pasirinktą ekskursiją galime pasiūlyti ir kitas paslaugas, nuostabiam Jūsų laiko praleidimui. Pasirinkus papildomas paslaugas nedelsiant su Jumis susisieksime bei pasiūlysime geriausius galimus apgyvendinimo, transporto ar kitas paslaugas, kurias teikia patikimi mūsų partneriai, tad Jūsų viešnagė tikrai bus nepamirštama!
Elegantiškieji Lietuvos kurortai – Birštonas ir Druskininkai
Nepaprasto žavesio Nemuno kilpų regioniniame parke įsikūręs Birštonas nuo seno yra poilsio ir pramogų vieta, vienas geriausių, elegantiškiausių Lietuvos kurortų.
Pirmą kartą Birštonas paminėtas Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ 1382 m. Tuomet ten buvo medinė Birštono pilis, priklausiusi gynybinei Panemunės pilių sistemai. Po Žalgirio mūšio ji neteko reikšmės. XV – XVIII čia buvęs didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvaras, kurį labai mėgo ne tik Vytautas Didysis, bet ir Kazimieras Jogailaitis. Šalia dvaro išaugęs miestelis 1518 m. jau vadinamas miestu. XV –XVI a. Čia buvo karališkasis kurortas, kuriame ilsėjosi Lietuvos Ldk Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. 1549 m. Žygimantas Augustas Birštoną užrašė Barborai Radvilaitei. Pasibaigus Jogailaičių dinastijos valdymui miestas pradėjo nykti. Ištyrus druskingus šaltinius, 1851 m. įkurtas kurortas. II pasaulinio karo metu miestas beveik nenukentėjo.
Dabartinis Birštonas tęsia susiklosčiusią kurortinę tradiciją. Miestas garsėja geriamu mineraliniu vandeniu. Čia atvyksta žmonės gydytis nuo virškinimo, judėjimo aparato, kraujotakos, ginekologinių, inkstų, kvėpavimo ligų. Sanatorijos „Tulpė“, „Versmė“ir“ Eglės sanatorija“ dirba ištisus metus. Yra fizioterapijos gydyklų. Gydymui naudojamas vietinis purvas. Yra daug viešbučių, dveji svečių namai, Birštono sporto centras. Galima paplaukioti pramoginiais laivais, paskraidžioti oro balionu, pajodinėti, pavažinėti karieta. Išgaunamas „Vytauto“, „Birutės“, „Vaidilutės“, „Rūtos“ mineralinis vanduo.
Birštonas yra populiarus kurortas iki šiol. Žmonės čia ieško gydymo paslaugų, švaraus oro, ramaus poilsio gamtos apsuptyje. O gamtos čia išties netrūksta! Juk 82 proc. Birštono savivaldybės teritorijos yra vieno didžiausių ir gražiausių Lietuvoje Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Pačiame mieste yra net 25 ha užimantis centrinis miesto parkas. Ilgą laiką tai buvo daugiau natūralus miškas, nei parkas. Buvo įgyvendintas ES paramos lėšomis finansuotas projektas, ir miškas virto patraukliu parku. Dalis parko pritaikyta aktyviam poilsiui ir turizmui, o kita – ramiam poilsiui. Romantiški takeliai, gamtos ir meno harmonija – „Skulptūrų taką“ puošia Lietuvos menininkų skulptūros; iš atvežtų riedulių suformuotas „Nemuno kilpų takas“.
Na o kalbant apie nemokamas procedūras, ir geras paslaugas – tai mineralinio vandens paviljonas „Birutės vila“, kur galima prigulti, pailsėti, pakvėpuoti mineralinio vandens prisotintu oru, paragauti vaistažolių arbatos. Viloje yra mineralinio vandens baseinas, fontanas, vandens garinimo sistema. Paviljonas uždaras, tad lankytis čia galima bet kokiu oru.
Kurhauzas. Miesto centre akį patraukia įdomių formų žalias medinis pastatas. Tai Birštono kurhauzas – vienas iš nedaugėlio išlikusių tokio tipo pastatų Lietuvoje. Šio žodžio (vok.) reikšmė – poilsio namų koncertų, šokių salė su bufetu. Tarpukariu birštoniečiai čia klausėsi džiazo. Dabar čia yra meno galerija, vyksta įvairūs reprezentaciniai renginiai.
Birštone yra aukščiausias Lietuvoje Apžvalgos bokštas. Va iš aukštybių tik ir pasimato absoliutus kurorto grožis. Apžvalgos bokšto aikštelė įrengta 45 m. aukštyje, o visas bokšto aukštis – 55m. Šio bokšto stilius ypatingas. Metalinė konstrukcija su maumedžio plokštėmis bei tarsi raštai palikti trikampiai langeliai primena koplytstulpį, senųjų medinių pilių bokštus, bei simbolizuoja žvaigždynus dangaus skliaute.
O kiek dar įdomybių jūsų laukia Birštone! Ir Vytauto kalnas, Geltonoji biuvetė, Kneipo sodas, Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Dainų kalnelis, promenada palei Nemuną, restoranai, kavinės ir daugybė kitų potyrių ir pramogų!
Jurginas – ypatinga Birštono įvaizdžio detalė. Kurorto simboliu tapo kai Jundeliškių dvaro savininkas, medikas ir rašytojas Stanislovas Moravskis 19 a. atsivežė iš Sankt-Peterburgo jurginų gumbų ir pirmasis Lietuvoje pradėjo auginti šias nuostabaus grožio gėles. Iš čia jie išplito po visą Lietuvą. Kiekvienais metais, kai baigiasi vasara, mieste vyksta Jurginų šventė.
Birštono herbas. Skydo mėlyname lauke pavaizduota fantastinė, šokanti auksinė su sidabriniais dantimis žuvis, kuriai iš viršugalvio (lyg banginiui) trykšta sidabrinė vandens čiurkšlė. Fantastinė žuvis, iš kurios nugaros trykšta vanduo – tarsi banginis, ant kurio laikosi kurorto praeitis ir ateitis.
Na o Druskininkų miesto herbas – skydo mėlyname lauke pavaizduotos trys stilizuotos sidabrinės pušys su (trimis auksinėmis karūnomis virš jų) vainikuotos auksinėm karūnomis.
Druskininkai – vienas gražiausių kurortinių miestų, turtingas savo istorija, gamta ir žmonėmis. Pušynų apsuptas miestelis ties Nemuno ir Ratnyčios santaka garsėja mineralinio vandens šaltiniais bei gydomuoju purvu. Pirmąkart Druskininkai paminėti 1596 m. Lietuvos Metrikoje. Su druska, druskininko t.y. druskos garintojo amatu, susijęs pavadinimas liudytų, kad vietos gyventojai vertėsi druskos gavyba iš mineralinio vandens. Žmonės pastebėjo, kad pabraidžius kai kuriuose panemunės šaltiniuose greičiau išgyja žaizdotos kojos. Taigi jau XVII a. atsirado savamokslių gydytojų, labiausiai išgarsėjo Sūručių dinastija. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Poniatovskis 1794 m. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove. O kurorto istorija prasidėjo po to, kai vandenį ištyrė ir palankiai įvertino VU chemijos profesorius I. Fonbergas. Ir tada 1837 m. caras Nikolajus I patvirtino Druskininkų kurorto įrengimo projektą. Daug kas pasikeitė, kai XIX a. Druskininkuose pradėjo dirbti gydytojas Janas Pileckis. Be galo energingas, darbštus žmogus 36 metus „dirigavo „ Druskininkų gyvenimui. Jo pastangomis pastatytos mineralinio vandens galerijos, maudyklos, svečių namai, kurhauzas, įkurtas parkas. Jis rengė koncertus, pokylius, vadovavo teatrui. Taigi, uždegė Druskininkuose tikrą kurorto dvasią, kuri neišblėso iki šiol.
Šiandien Druskininkai – pasaulyje žinomas balneologinis kurortas, kuriame gydoma mineraliniu vandeniu, purvu, oru. Į Druskininkus važiuojama ne tik dėl sanatorijų, gydyklų ir SPA centrų. Miestas ir jo apylinkės idealiai tinka pėsčiųjų ir dviračių žygiams, čia išvystytas vandens turizmas, yra galimybė užsiimti burlenčių sportu. Ypač daug lankytojų sulaukia per keletą pastarųjų metų įkurti aktyvaus poilsio objektai: uždarų slidinėjimo trasų kompleksas „Snow arena“, Druskininkų vandens parkas, “One“ nuotykių parkas ir daugelis kitų. Čia yra įdomių muziejų, galerijų, memorialinių sodybų ir istorinio paveldo objektų.
Tad Druskininkuose įdomios veiklos ras bet kokio amžiaus ar pomėgių žmogus bet kokiu metų laikų ar oru!
Druskininkai siūlo didžiulę gydymo, sveikatingumo paslaugų įvairovę. Ypač daug jų rasite „Grand SPA Lietuva“ – didžiausiame Druskininkų sveikatingumo ir poilsio komplekse. Šis kompleksas 2011 m. sertifikuotas Europos kokybės sertifikatu „EuropeSpa med“. Sveikatingumo centras „Radnyčėlė“ yra vienas didžiausių ir moderniausių sveikatingumo centrų Baltijos šalyse. Sveikatos centras „SPA Vilnius SANA“ įsikūręs pačiame Druskininkų centre, buvusioje sanatorijoje „Vilnius“. Čia siūloma daugiau kaip 370 gydymo ir sveikatinimo procedūrų. Didžiausias šio SPA turtas yra šalia esantis mineralinio vandens šaltinis, iš kurio tiesiai į šį centrą teka aukštos mineralizacijos vanduo. Na o „Draugystės „ sanatorija – puikus ilgamečių tradicijų ir pažangiausių medicinos bei SPA naujovių derinys – tai ES paramos panaudojimo rezultatas. 2011 m. ES lėšomis atnaujinta ir vila „Kolonada“, o jos kavinė-galerija „Mūza“ garsėja išskirtiniu dizainu ir bene gardžiausia kava Druskininkuose.
Kurortas gydo ne tik kūną, bet ir sielą, – nepriekaištingai sutvarkytas miestas suteikia poilsį akims bei protui. Todėl svečiai neretai Druskininkus lygina su išpuoselėtais Šveicarijos kurortų parkais. Centre tarp dviejų gražiausių vandens telkinių – Druskonio ežerėlio ir ir Vijūnėlės tvenkinio neseniai už ES lėšas rekonstruotas Vijūnėlės parkas – viena patraukliausių Druskininkų pasivaikščiojimų vietų. Pavasarį parke sužysta 130 tūkst. narcizų jūra. Šalia pėsčiųjų tako auga 20 sakurų. Įrengtos 4,5 km ilgio dviračių trasos.
Pageidaujantiems vandens pramogų siūloma apsilankyti Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre AQUA – 30 000 kv. m pramogų ir poilsio pasaulyje. Čia tropinis +30 laipsnių karštis, net 9 metrus siekiančios palmės, žydras baseinų vanduo, 22 pirtys, įrengtos pagal įvairių pasaulio šalių tradicijas, egzotiški masažai…
O pasiilgusiems žiemos ir sniego reiktų aplankyti Snow Areną – uždarų kalnų slidinėjimo trasų kompleksą, kuris yra vienas didžiausių visoje Europoje, bendras trasų ilgis – daugiau kaip 1100 metrų. Ši Arena su dirbtine sniego danga – viena naujausių, moderniausių pasaulyje. Ją palankiai įvertino ne tik megėjai slidininkai, bet ir profesionalai. Visais metų laikais arenos viduje maloni -2 -3 laipsnių temperatūra. Modernūs šveicariški keltuvai pakelia per valandą į viršų po 2 tūkst. žmonių, sniegas gaminamas be jokių cheminių priedų. Su miesto centru Areną jungia virš Nemuno nutiestas Lynų kelias. Tai vienintelis Lietuvoje esantis lynų keltuvas. Kelionės metu pro jo langą matomos visos kurorto gtožybės.
Druskininkai – M.K. Čiurlionio miestas. 1878 m. Druskininkuose įsikūrė Čiurlionių šeima. Gyvendamas tėvų name, menininkas daug tapė, sukūrė simfoninė poemą „Miške“. Šiame namelyje veikia muziejus, vasarą vyksta fortepijono muzikos koncertai. Minint garsiojo menininko 100-metį parke atidengtas skulptoriaus V. Vildžiūno paminklas, o šalia muziejaus 2007 m. – skulptūra „Šaulys“ (skulpt. V. Narutis).
Druskininkuose gimė pasaulinio garso žydų kilmės skulptorius Žakas Lipchitz, jo vardo žydų muziejuje veikia jo veiklą pristatanti ekspozicija.
Kurorto centre iškilusi neogotikinė, raudonų plytų Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčia. (Arch. S. Szylleris). Pradėta statyti prieš I Pasaulinį karą, o pašventinta 1931 m. Yra keletas vertingų paveikslų.