preloader
Atgal į viršų
Pajūrio klasika Nuo 65 asmeniui

Pajūrio klasika

Nuo 65 asmeniui

Maršrutas: Vilnius – Klaipėda – Neringa – Palanga.

3 dienų kelionė.

Nurodyta kaina taikoma  grupems nuo 10 žmonių.

Kas įskaičiuota: Gido paslaugos.

Transportas, maitinimas, apgyvendinimas ir kitos paslaugos – už papildomą mokestį.


1 diena

Anksti ryte važiuojame į Klaipėdą.  Apžvalginė ekskursija autobusu. Vykstame į viešbutį: įsikūrimas, laisvas laikas pietums. Po pietų tęsiame pažintį su Klaipėda.   Ekskursija pėsčiomis: Teatro aikštė, Jono kalnelis, Mažosios Lietuvos muziejus”; Liepų g.: Neogotikinis paštas ir Karilionas,  Skulptūrų parkas; Lietuvininkų aikštė. Grįžtame į viešbutį. Pagal pageidavimą – degustacinė vakarienė.

2 diena

Pusryčiai. Vykstame į Neringą. Keliames keltu į Kuršių Nerijos pusiasalį.  Sustojimas Juodkrantėje. Ekskursija pėsčiomis  Raganų kalne; pasivaikščiojimas po krantinę. Trumpas sustojimas Kormoranų kolonijoje. Atvykstame į Nidą. Apsilankymas ant Didžiosios kopos. Apžiūrime  žvejų etnografines sodybas. Pietūs viename iš Nidos restoranų. Po pietų tęsiame ekskursiją po Nidą. Marių pakrantė ir Gintaro muziejus. H. Blodės viešbutis – vokiečių dailininkų kolonija. Tomo Mano namelis – memorialinis muziejus. Grįžtame į Klaipėdą.

3 diena

Pusryčiai. Išvykstame į Palangą. Tiškevičiaus rūmai su Gintaro muziejumi ir botanikos parkas; Birutės kalnas. Ekskursija po Palangos m.: Kurhauzas, Tiškevičių alėja,  Skulptūrų parkas, Vytauto g., šv. M Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, Basanavičiau g., Palangos tiltas.

Laisvas laikas pietums ir poilsiui prie jūros. Vakarop vykstame namo.


Papildomos paslaugos

Užsakant pasirinktą ekskursiją galime pasiūlyti ir kitas paslaugas, nuostabiam Jūsų laiko praleidimui. Pasirinkus papildomas paslaugas nedelsiant su Jumis susisieksime bei pasiūlysime geriausius galimus apgyvendinimo, transporto ar kitas paslaugas, kurias teikia patikimi mūsų partneriai, tad Jūsų viešnagė tikrai bus nepamirštama!

Pajūrio  klasika.  Klaipėda  – Neringa  –  Palanga

Lietuvos pajūrio kurortai  – kaip  gražiausi gintaro gabalai, kurių  kiekvienas  turi savitą, tik jam būdingą švytėjimą.  Klaipėda – šalies jūros vartai, seniausias  Lietuvos miestas. Livonijos ordinas 1252 m. prie Danės žiočių pastatė pirmąją medinę pilį. Šis faktas laikomas Klaipėdos įkūrimu. Vėliau pastatyta mūrinė pilis, pavadinta Memelburgu.  Memel – tai suvokietintas Nemuno vardas. Vėliau miestas pavadintas Klaipėda. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas buvo vokiečių valdomi apie 500 metų. Šalia pilies atsiradusi gyvenvietė, ilgainiui perauga  į miestą. Tačiau likimas jam buvo ne itin palankus. Jis ne kartą degė, jį siaubė karai, keitėsi miesto šeimininkai.. Iki Pirmojo pasaulinio karo Klaipėda priklausė Vokietijai. 1923 m. sausio 9 d. Klaipėdoje įvyko sukilimas, ir Klaipėdos kraštas vėl prijungtas prie Lietuvos.  1939 03 22  į  Klaipėdą su laivais atplaukęs Hitleris iš teatro balkono skelbė,  kad Klaipėdos kraštas amžinai priklausys  Vokietijai.  Klaipėda labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.

Senamiestis – miesto dalis Danės kairiajame krante.  Čia daug  fachverkinės  statybos –  kai visą pastatą, jo perdengimus ir stogą laiko medžio karkasas, užpildytas mūru.  Senamiestis nedidelis ir jaukus,  jį puošia linksmos skulptūros.

Teatro aikštė – tai Klaipėdos miesto širdis, kur vyksta įvairūs miesto renginiai ir šventės. Ji atstatyta po didžiojo 1854 m. gaisro.  Pagrindinis aikštės akcentas – Taravos Anikės skulptūra ir fontanas aplink ją. Tai paminklas Klaipėdoje gimusiam poetui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui Simonui Dachui, kuris Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje išgarsėjo meilės daina „ Taravos Anikė“, o Miuncheno rotušės varpai dar ir šiandien skambina šią melodiją.

Neogotikiniai Klaipėdos pašto rūmai ir Karilionas. Centrinis miesto paštas pastatytas 1893 m. Jo kompleksą sudaro trys statiniai, ir centre – dviejų aukštų su mansardomis pašto įstaiga. Centrinio pašto bokšte 1987 m. buvo sumontuoti didžiausi Lietuvoje koncertiniai varpai (Iš viso 48) . Jų galima klausytis kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį.

Persikėlus per marias į Smiltynę,  galima apsilankyti Kopgalyje esančiame Jūrų muziejuje. Toje vietoje stovėjo gynybinė tvirtovė, kuri nuo 1979 m. buvo rekonstruota ir joje atidarytas muziejaus kompleksas. Jūrų muziejus sukuria patrauklų jūrinės gamtos ir laivininkystės istorijos paveikslą. Delfinariume nuotaikingais pasirodymais džiugina delfinai ir Kalifornijos jūrų liūtai.

Kuršių nerija – 97 km sausumos juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, kurią daugiau kaip prieš 5000 metų suformavo jūros bangos ir srovės, smėlis ir vėjas. Lietuvai priklauso 52 km dalis, likusi – Rusijai. Graži legenda byloja, kad Kuršių nerijos pusiasalį supylė geraširdė milžinė Neringa, sukurdama vietos žvejams saugų prieglobstį nuo rūstaujančių jūros dievybių. Senieji gyventojai kuršiai į marias žvejoti plaukdavo su unikalia plokščiadugne burine valtimi – kurėnu.  O pagrindinis jų maistas buvo žuvis. Ir šiandien Neringos gyvenvietėse dvelkia rūkomos žuvies aromatas,  o atvykę svečiai vaišinasi kuršiška žuviene, rūkytais unguriais ir karšiais, džiovintomis stintomis bei ant laužo keptais žiobriais.

Neringos miestas įkurtas 1961 m., jį sudaro 4 gyvenvietės: Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė. Juodkrantė – viena iš seniausių Kuršių nerijos gyvenviečių. Istoriniuose šaltiniuose pradėta minėti nuo 1429 m.  XIX a. antroje pusėje Kuršių marių įlankoje ties Juodkrante gintaras buvo kasamas pramoniniu būdu. Per 30 metų Stantieno ir Beckerio  firma žemkasėmis iš marių dugno iškasė 2250 t gintaro.

Viena gražiausių senųjų parabolinių Juodkrantės kopų, vadinama Raganų kalnu – ypatinga vieta, todėl buvo sugalvota, kad meistrai išdrožtų  legendų ir pasakų veikėjus, o nuo tokių nepaprastų gyventojų Raganų kalnas atgytų. Šiuo metu čia yra daugiau nei 80 ąžuolo skulptūrų. Autoriai –  skulpt. S. Šarapovas ir arch. A. Nasvytis. Takas veda pro raganynus ir velnynus, pasakų pabaisas. Marių pakrantėje įrengta graži krantinė su pasivaikščiojimų ir dviračių takais. 1997 m. simpoziumo „Žemė ir vanduo“ metu čia buvo sukurtos akmeninės skulptūros, kurios dabar puošia pakrantę.

Nida –  tai didžiausia, matyt ir pati seniausia Neringos gyvenvietė. Čia gyvena apie 2300 gyventojų. Nuo Nidos iki Klaipėdos (Smiltynės) yra nutiestas Neringos dviračių takas. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1366 m. Dabartinėje vietoje gyvenvietė įsikūrė 1730 m.  Senosios Nidos atmosferą galima pajusti etnografinėje zonoje prie prieplaukos: taisyklingas stačiakampis gatvių tinklas, XX a. I p. mediniai žvejų namai, stovintys galu į marias, dengti čerpėmis ir dažyti ruda spalva.  Pirmieji Nidos grožį pastebėjo dailininkai,  XIX a. pab.  įkūrę čia vadinamąją dailininkų koloniją Hermanno Blodės viešbutyje.  Dailininkus į Nidą viliojo Prūsų Sacharos įvaizdis, žvejų kaimelio savitumas, bet labiausiai – ypatinga kopų, pakrantės ir vandens šviesa.

Parnidžio kopos apžvalgos aikštelė – viena lankomiausių vietų Neringoje (kopos aukštis 52 m). 1995 m. Parnidžio kopoje pastatytas saulės laikrodis: 13,8 m aukščio akmens stulpas, sveriantis 36 tonas. Iš čia atsiveria absoliutus matematinis horizontas.  1999 m. uraganas „Anatolijus“ nugriovė šį statinį. 2011 m. laikrodis atstatytas.

Rašytojo Tomo Mano muziejus. 1929-1930 m. pagal architekto H. Reismano projektą Nidoje ant Uošvės kalno buvo pastatytas žvejo trobesį menantis namas. Jame rašytojas, Nobelio premijos laureatas T. Manas su šeima praleido 3 vasaras (1930 – 1932). Čia jis laikėsi įprastinės darbotvarkės, toliau rašė romaną „Juozapas ir jo broliai“.  Dabar čia veikia T. Mano memorialinis muziejus.

Palanga buvo įkurta 1253 m. Po Žalgirio mūšio Ordinas  išstumiamas iš Žemaitijos, o 1435 m. pagal Brastos taiką Palanga galutinai priskirta LDK.  Ilgus metus šis miestas buvo svarbiausias Lietuvos uostas. 1824 m. Palangą nusipirko caro armijos pulkininkas, grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius.  1991 m. dauguma sanatorijų, poilsio namų buvo privatizuota. Dabar Palanga – populiariausias Lietuvos pajūrio kurortas, kuris, be abejonės,  turi savo simbolių.

Vienas jų – Jūros tiltas.   Iš čia atsiveria nuostabus vaizdas į kopas ir jūros tolius.  XIX a. grafai Tiškevičiai pastatė prieplauką laivams, tačiau po audrų prieplauką užnešdavo smėlis. Vėliau jūros tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta. 1998 m. pastatytas naujas tiltas ant betoninių polių (ilgis 470 m).

Dar vienas kurorto simbolis – Kurhauzas.  Apie 1875 – 1876 m.  Tiškevičiai pastatė poilsiautojų aptarnavimo centrą, anais laikais vadinosi Kurhauzu. Jame įrengtas kurorto viešbutis su restoranu, kazino, šachmatų, bilijardo salės, biblioteka.

Palangos  Švč. M. Mergelės  ėmimo į dangų bažnyčia – neogotikinė bažnyčia su 76 m aukščio bokštu. Įspūdinga sakykla ir 3 meniški altoriai, kuriuos puošia bareljefai, padaryti iš prancūziško marmuro (skulpt. Mona). Statybos darbus finansavo grafas Feliksas Tiškevičius.

Palangos botanikos parkas (Birutės parkas) – vienas gražiausių  Rytų Europoje angliškojo stiliaus parkų su klasicistinio planavimo elementais. Parką 1897 m. įkūrė grafas F. Tiškevičius šventu laikytame Birutės miške.  Projekto autorius – žymus  prancūzų landšafto architektas E. F. Andre. Spėjama, kad čia buvo pasodinta  apie 500 rūšių medžių ir krūmų, atvežtų iš Berlyno, Karaliaučiaus, kitų Europos botanikos sodų. Vyraujanti rūšis – pušis, taip pat auga juodalksniai, eglės ir kt.  1897 m. centrinėje parko dalyje pastatyti  neorenesansiniai rūmai (arch. F. Švechtenas) – grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių rezidencija. Tiškevičiai čia gyveno iki 1941 m. Gintaro muziejus rūmuose įkurtas 1963 m. Dabar čia iš viso yra virš 30 000 eksponatų.