preloader
Atgal į viršų

Kaunas – lietuvos laikinoji sostinė

Nuo 18 asmeniui

Maršrutas: Vilnius – Kaunas.

1 dienos ekskursija.

Nurodyta kaina taikoma  grupems nuo 10 žmonių.

Kas įskaičiuota: Gido paslaugos.

Transportas, maitinimas, apgyvendinimas ir kitos paslaugos – už papildomą mokestį.


Anksti ryte vykstame į Kauną, kuris buvo Lietuvos laikinąja sostine tarpukario metu. Apžvalginė ekskursija autobusu po Kauną. Po to lankome Prezidentūrą. Iš ten – ekskursija pėsčiomis po Kauno zonas, kuriose daugiausia reikšmingų tarpukario Kauno architektūrinių paminklų, atspindinčių laikinosios sostinės statusą, stilių, bei aukštą meninę vertę (Centriniai Lietuvos pašto rūmai, Laisvės alėja, Muzikinis teatras ir jo sodelis, Buvę teisingumo ir seimo rūmai (Filharmonija), Lietuvos banko rūmai, Karininkų ramovė, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Vienybės aikštė). Laisvas laikas pietums. Po pietų lankome apžiūrime Kristaus prisikėlimo bažnyčią; vykstame aplankyti Sugiharos namą- muziejų.  Vakarop važiuojame namo.


Papildomos paslaugos

Užsakant pasirinktą ekskursiją galime pasiūlyti ir kitas paslaugas, nuostabiam Jūsų laiko praleidimui. Pasirinkus papildomas paslaugas nedelsiant su Jumis susisieksime bei pasiūlysime geriausius galimus apgyvendinimo, transporto ar kitas paslaugas, kurias teikia patikimi mūsų partneriai, tad Jūsų viešnagė tikrai bus nepamirštama!

Kaunas – lietuvos laikinoji sostinė

Kaunas tapo Lietuvos laikinąja sostine, kai Lenkija nelegaliai aneksavo oficialiąją sostinė Vilnių ir visą Vilniaus kraštą 1920 – 1939 m. Laikinosios sostinės statusas pakėlė Kauno, kaip politinio, ekonominio ir kultūrinio centro reikšmę. Kaune atsirado ne tik valstybinės įstaigos, bet ir buvo įkurtas universitetas, muziejai, teatras, pastatyti gyvenamieji namai, išasfaltuotos gatvės, sutvarkytos komunikacijos ir nutiesta kanalizacija, vandentiekis.

Kaunas – pats svarbiausias Lietuvos miestas 1919 – 1940 metų laikotarpiu, kuomet klestėjo unikalus, tarpukario modernistinis architektūros stilius.  Laikinosios sostinės statusas lėmė išskirtinę miesto plėtrą. Čia susitelkė valdžios įstaigos, užsienio valstybių ambasados. Kūrėsi naujos pramonės ir prekybos įmonės, monopolijos.

Buvę Steigiamojo Seimo rūmai. 1862 m. statytuose rūmuose 1873 – 1883 m. mokėsi ir gimnaziją baigė poetas Jonas Mačiulis- Maironis. 1920 – 1927 m. Šiame pastate dirbo pirmasis Lietuvos Respublikos parlamentas – Steigiamasis Seimas ir I, II, III Seimai. Seimo interjerus kūrė architektas Vladimiras Dubeneckis. Šiuose rūmuose Seimo dauguma Prezidentu 1922 m. ir 1923 m. išrinko Aleksandrą Stulginskį, 1926 m. birželį – Kazį Grinių, bei tų pačių metų gruodį – Antaną Smetoną. Seimo rūmuose vykdavo ir iškilminga Prezidento priesaikos ceremonija, po kurios naujasis šalies vadovas buvo palydimas į Prezidento rūmus.

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra.  Šių rūmų istorija prasidėjo nuo 1919 m. vasaros, kuomet į rūmus persikraustė valstybės vadovas. Rezidencija šie rūmai išliko iki 1940 m. birželio 15 d. sovietų okupacijos. Šiame pastate rezidavo visi trys ano meto LR Prezidentai: A. Smetona, A. Stulginskis ir K. Grinius. Prezidentūra restauruota 1998 – 2003 m. Prezidentūros sodelyje rūmus “saugo” bronzinės šių trijų prezidentų figūros.

Centriniai Lietuvos pašto rūmai.  Centrinius pašto rūmus suprojektavo F. Vizbaras 1930 – 1932 m. Šie rūmai – vienas iš svarbiausių tarpukario reprezentacinių statinių, tuometinis ryšių centras. Tai labai svarbus „tautinio“ stiliaus modernistinės architektūros simbolis. Interjere tautinių audimų raštu išdėliotos keraminių plytelių grindys.

Laisvės alėja – 1,7 km ilgio gatvė, bulvarinio tipo, skirta tik pėstiesiems, jungia svarbiausias miesto dalis – Senamiestį ir Naujamiestį. XIX a. suformuotos alėjos pradžia ir pabaiga tiksliai atitinka rytų ir vakarų kryptį. Pagrindinės Naujamiesčio įžymybės telkiasi Laisvės alėjoje ir abipus jos. Šioje gatvėje kasmet šurmuliuoja Kaziuko mugės ir miesto dienų dalyviai.

Muzikinio teatro sodelis. Muzikinis teatras įkurtas 1940 m. Čia dažnai statomos operos, operetės, baletai, spektakliai vaikams. Šalia esančiame sodelyje – R. Antinio sukurtas memorialas R. Kalantos atminimui.

Buvę teisingumo ir Seimo rūmai. Pastatas buvo pradėtas statyti 1925 m. pagal inžinieriaus, architekto Edmundo Fryko projektą. Statyba užbaigta 1928 m. Pastatas priskiriamas neoklasicizmo stiliui su ryškiais “art-deko” architektūros elementais. 1936 m. rugsėjo 1d. didžiojoje pusapvalėje salėje įvyko Lietuvos Seimo pirmo posėdžio atidarymas. 1961 m. dalis pastato ir didžioji sale buvo perduota Lietuvos valstybinės filharmonijos Kauno filialui.

Lietuvos banko rūmai. Lietuvos bankas veiklą pradėjo 1922 m. Kaune.  1925 m. buvo pradėta ir 1928 m. buvo baigta Lietuvos banko rūmų statyba (arch. M. Songaila). Lietuvos banko rūmai buvo pastatyti kokybiškai, įrengta patikima Anglijoje pagaminta apsaugos sistema. Tai buvo vienas gražiausių, prabangiausių ir reikšmingiausių to laikotarpio pastatų Lietuvoje. 1940 m. čia įsikūrė TSRS valstybinio banko Lietuvos skyrius. 1970 m. pastatas įtrauktas į architektūros paminklų sąrašą. 1991 m. jis perduotas Lietuvos bankui. 2003 m. paskelbtas kultūros paminklu.

Karininkų ramovė.  Lietuvos Karininkų Ramovė yra vienas iškilmingiausių vėlyvojo tarpukario Lietuvos objektų, išsiskiriančių „tautinių“ stiliumi ir patriotiniais simboliais. Rūmai kurti 1940 m. iš vietinių medžiagų, tarnavo visuomenės reikmėms ir valstybės reprezentacijai. Lietuvos karininkų klubas savo architektūra ir puošyba liudija išskirtinį karininkijos socialinį statusą tarpukario Lietuvoje. Dirbo architektai: S. Kudokas, K. Kriščiukaitis, J. Kova-Kovalskis, inž. A. Rozenbliumas.

Vytauto Didžiojo karo muziejus. Rūmus projektavo architektai V. Dubeneckis, K. Reisonas. Tai paminklas vienam didžiausių viduramžių Lietuvos valdovų. Čia jaučiama nepaprastai harmoninga modernumo ir tradiciškumo sąveika. Šalia karo muziejaus yra memorialinis skveras su paminklais įžymiems Nepriklausomybės laikų veikėjams bei įvykiams.

Vienybės aikštė. Unikalus sodelis miesto centre, kuriame rusena amžinoji ugnis, pastatytas Laisvės paminklas (skulpt. J. Zikaras) – Lietuvos valstybingumo simbolis. Čia gausu ir paminklinių biustų žymiems Lietuvos politikams ir rašytojams, mediniai kryžiai mena žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę. Ir šiandien galima pasiklausyti įspūdingos kariliono muzikos, kurią sudaro tarpusavyje suderinti įvairaus dydžio varpai. Koncertai, prasidėję nuo 1956 m., vyksta kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį.

Žaliakalnio funikulierius. XXa. pradžioje Kaunas išgyveno spartų modernizacijos etapą. Daug dėmesio buvo skiriama miesto infrastruktūrai gerinti – vandentiekiui, kanalizacijai, transportui. Statant Žaliakalnio funikulierių konsultuotasi su Vokietijos specialistais, Leipcigo inžinerinė bendrovė „Curt Rudolph Transportanlagen“ parengė projektą ir pagamino funikulierių; elektros įrangą tiekė kompanija „AEG“, važiuoklės įsigytos iš Šveicarų įmonės „T.Bell“ Šiuo metu į kalną kylantys namukai naudojami ir kaip susisiekimo priemonė, ir kaip pramoga.

Kauno paminklinė Kristaus prisikėlimo bazilika. Tai didžiausia  Baltijos  šalyse bazilikinė bažnyčia, kurią projektavo K. Reisonas (1932 -1940). Be abejo, tai yra reikšmingiausias  tarpukario Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdys, tautos prisikėlimo ir nepriklausomybės simbolis. Sovietų laikais 1952 m. ją užėmė radijo fabrikas. 1990 m. buvo grąžinta tikintiesiems.  Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinė. Architektūra monumentali, lakoniška. Didžiojo bokšto aukštis – 70 m. Galima pasikelti ant bažnyčios stogo esančios apžvalgos aikštelės ir pasigerėti miesto panorama. 2015 m. paskelbta mažąja bazilika.

Japonijos konsulatas. Šiame pastate prieš II-ąjį pasaulinį karą rezidavo Chiune (Sempo) Sugihara, Japonijos konsulato vicekonsulas. Šis diplomatas 1940 m. liepos – rugpjūčio mėn. žydų tautybės žmonėms iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos išdavė Japonijos tranzitines vizas, kurios nuo Holokausto išgelbėjo beveik 6000 žmonių gyvybių. Kadaise prie namo buvusius vartelius žydai vadino „Vilties vartai“.  1940 m. rugpjūčio 2 d. visos užsienio pasiuntinybės buvo uždarytos, tačiau į Kauno „Metropolio“ restoraną išsikėlęs Japonijos konsulatas ir toliau išdavinėjo vizas. Net prieš pat išvykimą iš Lietuvos, Kauno stotyje prie traukinio platformos Sugihara dar spėjo išduoti keletą dešimčių vizų. 1985 m.  Sugiharai buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio titulas.

UNESCO dizaino miestas. Kaunas tapo pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, gavusiu 2015 m. UNESCO dizaino miesto statusą už puikią tarpukario architektūrą.