preloader
Atgal į viršų

Garsiausi Mažosios Lietuvos miestai

Nuo 69 asmeniui

Maršrutas: Vilnius – Telšiai – Plungė – Klaipėda – Palanga.

3 dienų kelionė.

Nurodyta kaina taikoma  grupems nuo 10 žmonių.

Kas įskaičiuota: Gido paslaugos.

Transportas, maitinimas, apgyvendinimas ir kitos paslaugos – už papildomą mokestį.


1 diena

Anksti ryte išvykstame link Žemaitijos. Vykstame į Žemaitijos sostinę – Telšius, miestą ant septynių kalvų.  Lankome Žemaitijos kaimo muziejų (8,5 ha), kuris išsidėstęs pietvakarinėje Masčio ežero pakrantėje. Ekspozicijoje yra net 16 autentiškų pastatų, perkeltų iš Žemaitijos kaimų. Muziejuje sužinosite apie Žemaitijos kaimų architektūrines ypatybes, kaimo žmonių buitį. Atvykstame į Telšių m. centrą. Anot legendos, Telšių miestą įkūrė žemaičių didvyris Džiugas, dar vadinamas Telšiu, gyvenęs ant Džiugo kalno. Pasivaikščiosime po Telšių Senamiestį ( Miesto laikrodis Turgaus aikštėje; Didžioji Žemaičių sienai; Miesto amfiteatras; Masčio krantinė, Muziejus „Alka“ ir kt.), aplankysime Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą ir jos požemius. Laisvas laikas pietums. Papietavę vykstame link Plungės. Pažintis su Plungės miestu ir Plungės dvaro rūmais bei parku. Lankysime M. Oginskio neorenesansinio stiliaus rūmus, bei juose įkurtą Žemaitijos dailės muziejų. Išvykstame  Klaipėdą. Laisvas laikas poilsiui ir nakvynė.

2 diena

Trumpa apžvalginė ekskursija po miestą. Keliames keltu į Smiltynę ir lankome Lietuvos jūrų muziejų-akvariumą. Grįžtame į Klaipėdą ir iškart važiuojame Palangos link. Žemaitiškų valgių degustacija HBH (Žibininkų km.). Papietavę važiuojame į Palangą. Įsikuriame viešbutyje. Laisvas laikas ir nakvynė.

3 diena

Apžvalginė ekskursija po Palangos m.: Birutės parkas, Kurhauzas, Tiškevičių alėja,  Skulptūrų parkas, Vytauto g., Švč. M Marijos ėmimo į dangų bažnyčia su apžvalgos aikštele bažnyčios bokšte, Basanavičiaus  g., Palangos tiltas. Poilsis Palangoje.  Vakarop vykstame namų link.


Papildomos paslaugos

Užsakant pasirinktą ekskursiją galime pasiūlyti ir kitas paslaugas, nuostabiam Jūsų laiko praleidimui. Pasirinkus papildomas paslaugas nedelsiant su Jumis susisieksime bei pasiūlysime geriausius galimus apgyvendinimo, transporto ar kitas paslaugas, kurias teikia patikimi mūsų partneriai, tad Jūsų viešnagė tikrai bus nepamirštama!

Garsiausi Mažosios  Lietuvos  ir Žemaitijos miestai

Lietuva nedidelė, bet stebina ir žavi savo įvairove: kraštovaizdžio, tarmių, kultūros, žmonių mentaliteto. Mažosios Lietuvos savitumą lemia išskirtinės gamtinės sąlygos – tai pajūrio kraštas – ir keletas šimtmečių, praleistų Vokietijos sudėtyje. Atvykę į Mažąją Lietuvą iškart pastebėsit, kad jos architektūra kitokia – tai vokiečių kultūros pėdsakas – kitur nebūdingas fachverkinis stilius, kaimo architektūra, išpuošta pjaustinėtomis vėjarodėmis, kapinės su antkapiniais  paminklais krikštais. Žemaitija – etnografinis regionas Lietuvos šiaurės vakaruose, įspūdingai gražus kraštas. Jis garsėja savo puikiais dvarais, kalvotu reljefu, dramatiška istorija ir ypatinga tarme. Be jokių abejonių,  traukia ir Baltijos jūros artumas su savo balto smėlio paplūdimiais, nepaprastai gražia pajūrio gamta. O kokia dramatiška ir jaudinanti Žemaitijos istorija! Ne vieną amžių tarsi skydas ji saugojo visą Lietuvą nuo kryžiuočių puldinėjimo. Oficialiai Žemaitija jau nuo XII a. buvo LDK  dalis, po Žalgirio mūšio 1422 m. Vokiečių ordinas Melno sutartimi tai galutinai visiems laikams patvirtino. Telšiai – Žemaitijos sostinė. Svarbiausias ir labai gražiai sutvarkytas šio regiono miestas. Rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas tik 1450 m. Įsikūręs ant septynių kalvų, iš rytų ir vakarų supa Masčio ežerą. Anot legendos, Telšių miestą įkūrė žemaičių didvyris Džiugas, dar vadinamas Telšiu, gyvenęs ant Džiugo kalno. Visa centrinė miesto dalis turi urbanistikos paminklo statusą. Telšių seniūnas P. Sapiega  XVIII a. ant aukščiausios Insulos kalvos įkurdino pranciškonus, pastatydamas jiems Šv. Antano Paduviečio bažnyčią. Tai dabartinė Katedra, titulą gavusi 1926 m. įkūrus Telšių vyskupiją. Išsiskiria dviaukštis, centrinis altorius, visu antrojo aukšto perimetru einanti galerija, originalūs šoniniai altoriai ir sakykla (manoma, kad galerijų altorius sukūrė Tomas Podhaiskis). Mieste nepaprastai daug skulptūrų. Vis dažniau Telšiai įvardijami kaip Menų miestas.

Žemaitijos kaimo muziejuje, kuris Masčio ežero pakrantėje užima 15 ha plotą, šiuo metu yra 16 autentiškų XIX – XX a. pr. pastatų su žemaičių buities ekspozicijomis. Čia galima pamatyti tris sukomplektuotas sodybas: stambaus ūkininko, vidutinio, ir mažažemio valstiečio.

Plungė – vienas didžiausių ir dažniausiai turistų lankomų Žemaitijos miestų.

Po 1422 m. Melno taikos žemaičių giriose ėmė rastis gyventojų sodybos. XVI  a. minima kaip miestelis.  1792 m.  Plungė gavo Magdeburgo teises. XIX a. Plungė priklausė Zubovams, 1873 m. Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes įsigijo kunigaikštis  Mykolas Oginskis. Vedęs žinomos lenkų didikų giminės atstovę Mariją Skurzewską, jis Plungėje įkūrė grožiu ir kultūrine veikla garsėjusią rezidenciją. Vokiečių kilmės Architektas K. Lorenzas suprojektavo puošnų rūmų ansamblį, kuris organiškai įsiakompanavo mišraus stiliaus parke. Architektūriniu ansamblio akcentu tapo italų neorenesansinio stiliaus rūmai su dviem oficinomis ir neogotikos stiliaus žirgynas. Nepaprastai įdomi Laikrodinė oranžerija, kuri kadaise buvo Zubovų pilaitė. M. Oginskis ją naudojo kaip sodininko buveinę ir oranžeriją. Raudonų plytų pilaitė labai panaši į Florencijos Palazzo Vechio rūmus. Dabar čia  įsikūrė Plungės viešoji biblioteka. Be gausių ūkio ir technikos naujovių įdiegimo, dvaro šeimininkai užsiėmė švietėjiška, mecenatine veikla: įsteigė  vaikų našlaičių prieglaudą, finansavo lituanistinę veiklą, įkūrė muzikos ir orkestro mokyklą, kurioje grojo, mokėsi, bei pirmuosius kūrybinius bandymus pradėjo M.K. Čiurlionis. 1994 m. rūmuose atidarytas žemaičių dailės muziejus. Populiariausi kultūriniai renginiai –  kas ketveri metai rengiamos Pasaulio žemaičių dailės parodos ir kas metai organizuojamas Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, kurio metu visada vienas iš koncertų skiriamas M.K. Čiurlionio atminimui.

Klaipėda – seniausias, turtingos biografijos Lietuvos miestas. Livonijos ordinas 1252 m. prie Danės žiočių pastatė pirmąją medinę pilį. Šis faktas laikomas Klaipėdos įkūrimu. Vėliau pastatyta mūrinė pilis, pavadinta Memelburgu. Memel – tai suvokietintas Nemuno vardas. Vėliau miestas pavadintas Klaipėda. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas buvo vokiečių valdomi apie 500 metų. Šalia pilies atsirado gyvenvietė, ilgainiui peraugusi į miestą. Tačiau likimas jam buvo ne itin palankus. Jis ne kartą degė, jį siaubė karai, keitėsi miesto šeimininkai… Iki Pirmojo pasaulinio karo Klaipėda priklausė Vokietijai. 1923 m. sausio 9 d. Klaipėdoje įvyko sukilimas, ir Klaipėdos kraštas vėl prijungtas prie Lietuvos.  1939 03 22  į  Klaipėdą su laivais atplaukęs Hitleris iš teatro balkono skelbė,  kad Klaipėdos kraštas amžinai priklausys  Vokietijai.  Klaipėda labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.

Senamiestis – miesto dalis Danės kairiajame krante.  Čia daug pastatų su būdinga Klaipėdos kraštui konstrukcija. Tai vadinamoji fachverkinė statyba, kai visą pastatą, jo perdengimus ir stogą laiko medžio karkasas, užpildytas mūru.  Senamiestis nedidelis ir jaukus, alsuoja viduramžių dvasia, jį puošia linksmos skulptūros.

Teatro aikštė – tai Klaipėdos miesto širdis, kur vyksta įvairūs miesto renginiai ir šventės. Ji atstatyta po didžiojo 1854 m. gaisro, ir vietoj buvusių  klasicistinių  teatro rūmų  pastatyti neoklasicistiniai. Pagrindinis aikštės akcentas – Taravos Anikės skulptūra ir fontanas aplink ją. Tai paminklas Klaipėdoje gimusiam poetui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui Simonui Dachui, kuris Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje išgarsėjo meilės daina „ Taravos Anikė“, o Miuncheno rotušės varpai dar ir šiandien skambina šią melodiją.

Neogotikiniai Klaipėdos pašto rūmai ir Karilionas. Centrinis miesto paštas pastatytas 1893 m. Jo kompleksą sudaro trys statiniai, ir centre – dviejų aukštų su mansardomis pašto įstaiga. Centrinio pašto bokšte 1987 m. buvo sumontuoti didžiausi Lietuvoje koncertiniai varpai (Iš viso 48) . Jų galima klausytis kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį.

Klaipėda garsi savo jūrinėmis tradicijomis. Nuo 1934 m. mieste paskutinį liepos savaitgalį vyksta Jūros šventė  – didžiausia, įspūdingiausia šventė uostamiestyje. Persikėlus per marias į Smiltynę, , galima apsilankyti Kopgalyje esančiame Jūrų muziejuje. Toje vietoje stovėjo gynybinė tvirtovė, kuri nuo 1979 m. buvo rekonstruota ir joje atidarytas muziejaus kompleksas. Jūrų muziejus sukuria patrauklų jūrinės gamtos ir laivininkystės istorijos paveikslą. Delfinariume nuotaikingais pasirodymais džiugina delfinai ir Kalifornijos jūrų liūtai.

Palanga buvo įkurta 1253 m. Po Žalgirio mūšio Ordinas  išstumiamas iš Žemaitijos, o 1435 m. pagal Brastos taiką Palanga galutinai priskirta LDK.  Ilgus metus šis miestas buvo svarbiausias Lietuvos uostas, kurio gyventojai užsiimdavo žvejyba, rinkdavo gintarą, prekiavo su kitais uostais. Jau nuo XVIII a. pabaigos šaltiniuose pradedamos minėti gydomosios maudynės Palangoje. XIX a. pradžioje Palanga ėmė garsėti kaip vasarvietė. 1824 m. Palangą nusipirko caro armijos pulkininkas, grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius.  1991 m. dauguma sanatorijų, poilsio namų buvo privatizuota. Dabar Palanga – populiariausias Lietuvos pajūrio kurortas, kuris, be abejonės,  turi savo simbolių. Vienas, bene svarbiausias  kurorto simbolis – Jūros tiltas.

Nuo Palangos jūros tilto atsiveria nuostabus vaizdas į kopas, gelsvą paplūdimį ir beribius jūros tolius. Čia girdėti jūros ošimas, žuvėdrų klyksmas. XIX a. grafai Tiškevičiai pastatė prieplauką laivams, tačiau po audrų prieplauką užnešdavo smėlis. Vėliau jūros tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta. 1998 m. pastatytas naujas tiltas ant betoninių polių (ilgis 470 m).

Dar vienas kurorto simbolis – Kurhauzas.  Apie 1875 – 1876 m.  Tiškevičiai pastatė poilsiautojų aptarnavimo centrą, anais laikais vadinosi Kurhauzu. Jame įrengtas pirmas kurorto viešbutis su restoranu, kazino, šachmatų, bilijardo salės, biblioteka. Priešais Kurhauzą grafas pasistatė savo vasaros rezidenciją (ji stovėjo dabartinio kino teatro „Naglis“ vietoje).

Palangos  Švč. M. Mergelės  ėmimo į dangų bažnyčia – neogotikinė bažnyčia su 76 m aukščio bokštu (XIX a,  arch. K. Strandmanas). Viduje yra kuo pasigrožėti: įspūdinga sakykla ir 3 meniški altoriai, kuriuos puošia bareljefai, padaryti iš prancūziško marmuro (skulpt. Mona). Centriniame altoriuje yra jau XVII a. minimas Šv. Dievo Motinos Marijos paveikslas. Statybos darbus finansavo grafas Feliksas Tiškevičius.

Palangos botanikos parkas (Birutės parkas) – vienas gražiausių  Rytų Europoje gamtovaizdinio, arba angliškojo stiliaus parkų su klasicistinio planavimo elementais. Parką 1897 m. įkūrė grafas F. Tiškevičius šventu laikytame Birutės miške.  Projekto autorius – žymus  prancūzų landšafto architektas E.F. Andre. Spėjama, kad čia buvo pasodinta  apie 500 rūšių medžių ir krūmų, atvežtų iš Berlyno, Karaliaučiaus, kitų Europos botanikos sodų. Vyraujanti medynų rūšis – pušis. Taip pat auga juodalksniai, eglės ir kt.

1897 m. centrinėje parko dalyje pastatyti vokiečių architekto F. Švechteno suprojektuoti neorenesansiniai rūmai – grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių rezidencija. Tiškevičiai čia gyveno iki 1941 m. Gintaro muziejus rūmuose įkurtas 1963 m. Vieną garsiausių pasaulyje gintaro inkliuzų ir unikumų kolekciją turinčiame muziejuje iš viso yra virš 30 000 eksponatų.

Dar  vienas labai svarbus simbolis – Palangos herbas (patvirtintas 1996 m.) – mėlyname fone pavaizduotas auksinis gintarų vėrinys, kurį vainikuoja sidabrinė karūna. Tai gintaro verslo ir legendos apie Jūratės ir Kastyčio meilę atgarsiai. Tradicinės Palangos spalvos  – mėlyna ir balta – simbolizuoja jūrą ir smėlį.