Birštonas – karališkasis kurortas

Birštonas – karališkasis kurortas

Nemunas – ne tik didžiausia ir vandeningiausia Lietuvos upė, bet ir daugiausia dainomis apdainuota, legendomis apipinta. Dar ir dabar kuriamos legendos apie šios upės kilpas, dar ir dabar geologai negali atsakyti į klausimą „Kaip jos atsirado?“

Geriausiai matomas  Nemuno sukurtas gamtos grožis iš dangaus – reikėtų pakilti oro balionu, lėktuvu, parasparniu arba, arba pasinaudoti aukščiausiu Lietuvoje Birštono Apžvalgos bokštu. Tik tada supranti kokiame gražiame krašte gyveni.

Nepaprasto žavesio Nemuno kilpų regioniniame parke įsikūręs Birštonas nuo seno yra poilsio ir pramogų vieta, vienas geriausių Lietuvos kurortų.

Pirmą kartą Birštonas paminėtas Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ 1382 m. Tuomet ten buvo medinė Birštono pilis, priklausiusi gynybinei Panemunės pilių sistemai. Po Žalgirio mūšio ji neteko reikšmės, ir ši vieta tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės plotu – iš apylinkių buvo suvaromi ir medžiojami žvėrys – ypač stumbrai.

XV – XVIII  čia buvęs didžiųjų kunigaikščių  medžioklės dvaras, kurį labai mėgo ne tik Vytautas Didysis, bet ir Kazimieras Jogailaitis su sūnumi ir kunigaikštienė Elena. Šalia dvaro išaugęs miestelis 1518 m. jau vadinamas miestu. XV –XVI a. Čia buvo karališkasis kurortas, kuriame ilsėjosi Lietuvos Ldk Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. 1549 m. Žygimantas Augustas Birštoną užrašė Barborai Radvilaitei.  Pasibaigus Jogailaičių dinastijos valdymui miestas pradėjo nykti. Ištyrus druskingus šaltinius, 1851 m. įkurtas kurortas. 1924 m. Lietuvos Raudonasis Kryžius įsipareigojo modernizuoti po Pirmojo pasaulinio karo nuniokotą miestą. Taip Birštonas buvo atgaivintas.  II pasaulinio karo  metu miestas beveik nenukentėjo.

Dabartinis Birštonas tęsia susiklosčiusią kurortinę tradiciją. Birštonas garsėja geriamu mineraliniu vandeniu. Čia atvyksta žmonės gydytis nuo virškinimo, judėjimo aparato, kraujotakos, ginekologinių, inkstų, kvėpavimo ligų. Sanatorijos „Tulpė“, „Versmė“ir“ Eglės sanatorija“ dirba ištisus metus.  Yra fizioterapijos gydyklų. Gydymui naudojamas vietinis purvas. Yra daug viešbučių, dveji svečių namai, Birštono sporto centras. Galima paplaukioti pramoginiais laivais, paskraidžioti oro balionu, pajodinėti, pavažinėti karieta. Išgaunamas „Vytauto“, „Birutės“, „Vaidilutės“,  „Rūtos“ mineralinis vanduo.

Birštonas yra populiarus kurortas iki šiol. Žmonės čia ieško gydymo paslaugų, švaraus oro, ramaus poilsio gamtos apsuptyje. O gamtos čia išties netrūksta! Juk 82 proc. Birštono savivaldybės teritorijos yra vieno didžiausių ir gražiausių  Lietuvoje Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Pačiame mieste yra net 25 ha užimantis centrinis miesto parkas.  Ilgą laiką  tai buvo daugiau natūralus miškas , nei parkas. Nusprendus padidinti parko patrauklumą, buvo įgyvendintas ES paramos lėšomis finansuotas projektas, ir miškas virto parku, kartu išlaikant pirmykštį natūralumą. Dalis parko pritaikyta aktyviam poilsiui ir turizmui (dviračių takai,  krepšinio, riedlenčių aikštelės, mini golfo takeliai, stalo teniso stalai, modernūs treniruokliai). Kita parko dalis skirta ramiam poilsiui. Romantiški takeliai, gamtos ir meno harmonija – „Skulptūrų taką“ puošia Lietuvos menininkų skulptūros; iš atvežtų riedulių suformuotas „Nemuno kilpų takas“.

Na o kalbant apie nemokamas procedūras, ir geras paslaugas – tai mineralinio vandens paviljonas „Birutės vila“, kur galima prigulti, pailsėti, pakvėpuoti mineralinio vandens prisotintu oru, paragauti vaistažolių arbatos. Viloje yra mineralinio vandens baseinas,  fontanas, vandens garinimo sistema.  Paviljonas uždaras, tad lankytis čia galima bet kokiu oru.

Kurhauzas. Miesto centre akį patraukia įdomių formų žalias medinis pastatas. Tai Birštono kurhauzas – vienas iš nedaugėlio išlikusių tokio tipo pastatų Lietuvoje. Šio žodžio (vok.) reikšmė –  poilsio namų koncertų, šokių salė su bufetu. Tarpukariu birštoniečiai čia klausėsi džiazo. Dabar čia yra meno galerija, vyksta įvairūs reprezentaciniai renginiai.

Birštone yra aukščiausias Lietuvoje Apžvalgos bokštas. Va iš aukštybių tik ir pasimato absoliutus kurorto grožis.  Apžvalgos bokšto aikštelė įrengta 45 m. aukštyje, o visas bokšto aukštis –  55m. Šio  bokšto stilius ypatingas. Metalinė konstrukcija su maumedžio plokštėmis bei tarsi raštai palikti trikampiai langeliai primena koplytstulpį, senųjų medinių pilių bokštus, bei simbolizuoja žvaigždynus dangaus skliaute.

O kiek dar įdomybių jūsų laukia Birštone! Ir Vytauto kalnas,  Geltonoji biuvetė,  Kneipo sodas, Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Dainų kalnelis, promenada palei Nemuną, restoranai, kavinės ir daugybė kitų potyrių ir pramogų!

Jurginas  – ypatinga Birštono įvaizdžio detalė.  Kurorto simboliu tapo kai Jundeliškių dvaro  savininkas, medikas ir rašytojas Stanislovas Moravskis  19 a. atsivežė iš Sankt-Peterburgo jurginų gumbų ir pirmasis  Lietuvoje pradėjo auginti šias nuostabaus grožio gėles. Iš čia jie išplito po visą Lietuvą. Kiekvienais metais, kai baigiasi vasara, mieste vyksta Jurginų šventė.

Birštono herbas. Skydo mėlyname lauke pavaizduota fantastinė, šokanti auksinė su sidabriniais dantimis žuvis, kuriai iš viršugalvio (lyg banginiui) trykšta sidabrinė vandens čiurkšlė. Fantastinė žuvis, iš kurios nugaros trykšta vanduo – tarsi banginis, ant kurio laikosi kurorto praeitis ir ateitis.